Logo
MOKSLINIS ŽURNALAS "MECHANIKA"
English Lietuviškai
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
Žurnalas "MECHANIKA"
Straipsnių autorių zona
Vartotojo vardas:

Slaptažodis:



Slaptažodžio priminimas
Registracija
Recenzentams

Recenzuojamo straipsnio kodas:

KONFERENCIJA "MECHANIKA" svetainė

Žurnalas "MECHANIKA"

Turinys 19(6)

KIETO DEFORMUOJAMO KŪNO MECHANIKA

H. Sulym, V. Hutsaylyuk, Ia. Pasternak, I. Turchyn.Tamprios stačiakampės plokštelės įtempių ir deformacijų būvis esant dinaminėms apkrovoms (straipsnis anglų kalba)
V. B. Rystygulova.Išorinės kintamos apkrovos veikiamos apskritos tamprios plokštelės deformacijos problema (straipsnis anglų kalba)
M. Melaika, S. Nagurnas, R. Pečeliūnas, N. Višniakov, G. Garbinčius.Įtempių pasiskirstymo lengvojo automobilio pakabos plieninėse ir aliuminio lydinio svirtyse tyrimas (straipsnis anglų kalba)

SKYSČIŲ IR DUJŲ MECHANIKA

J. Mohammadi, H. Karimi, M. H. Hamedi, A. Dadvand .Sūkurio susidarymo nutekamajame vamzdyje mechanizmas (straipsnis anglų kalba)
M. Dehsara, M. J. Kermani.Eksploatacinių parametrų įtaka protonų mainų membranų kuro elementų funkcionavimui (straipsnis anglų kalba)
A. Guessab, A. Aris, A. Bounif.Turbulentinės valdomos nesumaišytos metano - oro liepsnos, suformuotos naudojant baigtinio greičio sūkurinės sklaidos modelį, tyrimas (straipsnis anglų kalba)
N. Sad Chemloul.Analitinė Binghamo skysčio srauto tekėjimo kūginiu vamzdžiu studija (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ DINAMIKA

P. Hantel, B. Spruogis, V. Turla, A. Jakštas.Indukcinių mašinų vibracijų pereinamųjų procesų metu tyrimas Ferrario jutikliu (straipsnis anglų kalba)
E. Sadauskas, B. Bakšys, V. Jurėnas.Veleno tamprieji virpesiai centruojant detales (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS IR OPTIMIZAVIMAS

S. Ms. Marofi, S.J. Seyedalian, L. Akram.Aktyviosios pakabos sistemos su valdikliu FEL projektavimas (straipsnis anglų kalba)
G. Baurienė, J. Mamcenko, G. Kulvietis, A. Grigoravičius, I. Tumasonienė.Elipsiniam judesiui gauti žiedo formos piezoelktrinis žadintuvas (straipsnis anglų kalba)

MECHANINĖS TECHNOLOGIJOS

B. Mvola, P. Kah, J. Martikainen, E. Hiltunen.Adaptyvusis impulsinis dujinis lankinis metalo suvirinimas ir jo privalumai (straipsnis anglų kalba)
E. Karabegović, I. Karabegović, M. Mahmić, E. Husak.Plonasienių vamzdinių elementų hidraulinio formavimo trinties koeficiento analitinis modelis (straipsnis anglų kalba)
R. Skindaras, A. V. Valiulis, W. L. Spychalski.Sendinto aukštoje temperatūroje chromo ir nikelio lydinio struktūra ir mechaninės savybės (straipsnis anglų kalba)
V. Leminen, H. Eskelinen, S. Matthews, J. Varis.Gamybos ir surinkimo projektavimo vertinimo matricos kūrimas ir naudojimas užspaudimo sistemos moduliškumui ir standartizavimo lygiui vertinti (straipsnis anglų kalba)
S. Havenko, M. Labetska, K. Stępień, E. Kibirkštis, I. Venytė.Lipniose etiketėse suformuoto brailio rašto geometrinių parametrų dydžius įtakojančių faktorių tyrimai (straipsnis anglų kalba)
N. Toliušienė, R. Mankutė.Judrios gamybos įgyvendinimo galimybių tyrimas lietuvos gamybos pramonėje (straipsnis anglų kalba)
S. Greičius, G. Janušas, R. Vasiliauskas, K. Pilkauskas.Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento autentiškumo tyrimai holografinės interferometrijos metodais (straipsnis anglų kalba)

 

Straipsnių reziumė

TAMPRIOS STAČIAKAMPĖS PLOKŠTELĖS ĮTEMPIŲ IR DEFORMACIJŲ BŪVIS ESANT DINAMINĖMS APKROVOMS

H. Sulym

Bialystoko technologijos universitetas, Wiejska 45c, 15351 Bialystokas, Lenkija, el.p.:sulym@pb.bialystok.pl

V. Hutsaylyuk

Karo technologijos universitetas, Gen. S. Kaliskiego 2, 00908 Varšava, Lenkija, el.p.: vhutsaylyuk@wat.edu.pl

Ia. Pasternak

Lutsko valstybinis technikos universitetas, Lvivska 75, 43018 Lutskas, Ukraina, el.p.: pasternak@ukrpost.ua

I. Turchyn

Lvovo Ivan Franko valstybinis universitetas, Universytetska 1, 79000 Lvovas, Ukraina, el.p.: ihorturchyn@gmail.com

 

Reziumė

Darbe, siekiant modeliuoti eksperimentinių pavyzdžių tamprųjį įtempių ir deformacijų būvį, esant greitaveikei apkrovai, išspręstas stačiakampės plokštelės, apkrautos laikui bėgant kintančia tempimo apkrova, tamprumo teorijos uždavinys. Taikant integralinių pakeitimų uždavinio sprendimo metodiką, ištirta apkrovos greičio įtaka pereinamiesiems aliuminio lydinio plokštelės įtempiams. Aptariama galimybė supaprastintą vienmatį modelį panaudoti inžineriniuose tyrimuose.

 

http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.6.6002

Pilnas straipsnio tekstas


IŠORINĖS KINTAMOS APKROVOS VEIKIAMOS APSKRITOS TAMPRIOS PLOKŠTELĖS DEFORMACIJOS PROBLEMA

V. B. Rystygulova

Kazakstano Abai valstybinis pedagoginis universitetas, Dostyk alėja 13, 050010 Alma-Ata, Kazakstanas,
el.p.:
RystygulovaV@mail.ru

Reziumė

Gautas lenkiamos plonos simetrinės plokštelės su kintamomis mechaninėmis charakteristikomis sprendinio bendras pavidalas. Uždavinys išspręstas netiesinių diferencialinių lygčių dalinės diskretizacijos metodu. Analizuojamos kelios pastovaus ir kintamo skerspjūvio plokštelės deformacijų, esant įvairioms kontūro įtvirtinimo sąlygoms, versijos.

 

http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.6.6013



Pilnas straipsnio tekstas


ĮTEMPIŲ PASISKIRSTYMO LENGVOJO AUTOMOBILIO PAKABOS PLIENINĖSE IR ALIUMINIO LYDINIO SVIRTYSE TYRIMAS

M. Melaika

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, J. Basanavičiaus 28, 03224 Vilnius, Lietuva,el.p.: mindaugas.melaika@vgtu.lt

S. Nagurnas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, J. Basanavičiaus 28, 03224 Vilnius, Lietuva,  el.p.: saulius.nagurnas@vgtu.lt

R. Pečeliūnas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, J. Basanavičiaus 28, 03224 Vilnius, Lietuva,  el.p.: robertas.peceliunas@vgtu.lt

N. Višniakov

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, J. Basanavičiaus 28, 03224 Vilnius, Lietuva,  el.p.: nikolaj.visniakov@vgtu.lt

G. Garbinčius

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, J. Basanavičiaus 28, 03224 Vilnius, Lietuva,  el.p.: giedrius.garbincius@vgtu.lt

Reziumė

Lengvojo automobilio pakabos elementai vis dažniau gaminami iš lengvų, bet stiprių aliuminio lydinių. Lengvesnė pakaba leidžia sumažinti bendrą automobilio svorį, degalų sąnaudas ir pagerinti valdomumą ir stabilumą kelyje. Šiame straipsnyje išnagrinėti lengvųjų automobilių priekinių tiltų pagrindiniai „McPherson“ pakabos elementai – skersinės svirtys. Išanalizuotos išorinės jėgos, veikiančios pakabos svirtis automobiliui važiuojant skirtingais režimais. Nagrinėjant automobilių PEUGEOT 406 ir BMW 3 priekinės pakabos svirčių prototipus, atskleistos pavojingų įtempių tam tikruose svirties konstrukciniuose taškuose priežastys, pakabos svirčių optimizavimo galimybės,. Nustatytos išorinės jėgos, veikiančios automobilio pakabą apskritai, ir, naudojant kompiuterinio modeliavimo paketą „SolidWorks 2009“, minėtų automobilių pakabos kreipiamųjų elementų (svirčių) pagrindu sudaryti kompiuteriniai modeliai, Norint sužinoti tikrąsias lydinių markes bei priartinti modeliavimą prie realių sąlygų, atlikta metalų cheminė analizė ir metalų kietumo bandymai. Atliktas įvairių L formos profilių tiek plieninių, tiek aliuminio lydinio svirčių apkrovų modeliavimas.

Remiantis tyrimų rezultatais aptikti pavojingiausi svirčių konstrukcijos taškai. Pateikta rekomendacijų ir pasiūlymų, kaip tobulinti aliuminio lydinio svirčių konstrukcijas, kad atlaikytų dideles išorines jėgas.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.6.5987


 

Pilnas straipsnio tekstas


SŪKURIO SUSIDARYMO NUTEKAMAJAME VAMZDYJE MECHANIZMAS

J. Mohammadi

K. N. Toosi technologijos universitetas, Mechanikos fakultetas, Teheranas, Iranas, el.p.: j_mohammadi@dena.kntu.ac.irmohammadijalal@yahoo.com

H. Karimi

K. N. Toosi technologijos universitetas, Aeronautikos fakultetas, Teheranas, Iranas, el.p.:  karimi@kntu.ac.ir

M. H. Hamedi

K. N. Toosi technologijos universitetas, Mechanikos fakultetas, Teheranas, Iranas, el.p.: hamedi@kntu.ac.ir

A. Dadvand

Urmia technologijos universitetas, Mechanikos mokykla, Urmia, Iranas, el.p.: a.dadvand@mee.uut.ac.ir

Reziumė

Šiame straipsnyje aptariamos sūkurio susidarymo nuotekų sraute galimybės, nesant tokių pašalinių veiksnių kaip savaiminis sukimasis. Tyrėjai neturi bendros  nuomonės dėl vienokios ar kitokios šio reiškinio buvimo arba nebuvimo galimybės. Reiškinio ašiai simetrinis modelis tiriamas naudojantis srauto funkcijos – sūkurinio judėjimo teorija. Rezultatai rodo, kad azimutinio greičio ir tekėjimo dydžiai staigiai nesikeičia. Dėl to srautas yra stabilus esant visiems testuotiems Re skaičiams (t. y. 0.265 < Re < 5.3). Be to, padaryta išvada, kad savaiminis sukimasis dažniausiai negali prasidėti dėl dviejų priežasčių: pirma, tikroji tekėjimo  reikšmė sraute neturėtų padidėti skysčio įleidimo metu, antra, skaitmeninis modeliavimas, kuris tenkina eksperimentiškai gautus rezultatus, rodo, kad sūkurio susidarymas arba nesusidarymas yra susijęs su klampumo jėga.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.6.5998

Pilnas straipsnio tekstas


EKSPLOATACINIŲ PARAMETRŲ ĮTAKA PROTONŲ MAINŲ MEMBRANŲ KURO ELEMENTŲ FUNKCIONAVIMUI

M. Dehsara

Amirkabir technologijos universitetas (Teherano politechnika), Mechanikos katedra, 424 Hafez Avenue, P.O. Box, 15875-4413 Teheranas, Iranas,el.p.:bm_dehsara@aut.ac.ir

M.J. Kermani

Amirkabir technologijos universitetas (Teherano politechnika), Mechanikos katedra, Energijos konversijos tyrimų laboratorija ir naujų technologijų tyrimų centras, 424 Hafez Avenue, P.O. Box, 15875-4413 Teheranas, Iranas, el.p.:mkermai@aut.ac.ir

Reziumė

Pasiūlytas dvidimensis skaičiuojamasis protonų mainų membranos kuro elemento modelis (PAMKEM), siekiant ištirti tokius funkcionavimo rodiklius, kaip ominė varža, katodo pusės krūvininkų pernešimo koeficientas, darbinis slėgis ir kuro elemento temperatūros įtaka. Tiriamas reaktyvo ir produkto mišinio vienfazis, spūdusis ir izoterminis srautas tiesiame dujų kanale, kuro elemento protonų mainų membranos išorinėje pusėje. Mišinys susideda iš trijų dalių: deguonies, vandens garų ir azoto. Šiame straipsnyje aprašytas tipinis trisluoksnis modelis, kuris susideda iš katodo pusės dujų srauto kanalo ir katodo pusės katalizatoriaus sluoksnio. Skaičiavimams naudojamas dviejų paketų Gambit-Fluent programų junginys, siekiant išspręsti šį prognostinį modelį naudojant SIMPLE algoritmą, vaizduojantį modeliavimo rezultatus lokaline srovės tankio kreive, deguonies nugrimzdimo kreive ir atitikimo kreivėmis, apimančiomis I–V ir I–P kreives. Rezultatai rodo, kad reaktyviosios terpės tinklelio perdavimas per akytąjį sluoksnį į katalizės sluoksnį, taip pat PAMKEM efektyvumas gali būti padidinti didinant katodo pusės krūvininko perdavimo koeficientą, darbinį slėgį ir darbinę temperatūrą. Taip pat yra ištirta  bendra ominė varža (σ), kuri yra struktūrinis parametras, turintis daugiausia įtakos PAMKEM funkcionavimui.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.6.5989

 

Pilnas straipsnio tekstas


TURBULENTINĖS VALDOMOS NESUMAIŠYTOS METANO - ORO LIEPSNOS, SUFORMUOTOS NAUDOJANT BAIGTINIO GREIČIO SŪKURINĖS SKLAIDOS MODELĮ, TYRIMAS

A. Guessab

ENPO, Pramoninių produktų ir sistemų inovacijų laboratorija, Oranas, Alžyras,el.p.:  med_guessab@yahoo.fr

A. Aris, A. Bounif

USTOMB, Dujų ir aplinkotyros laboratorija, Alžyras, el.p. :arisaek@yahoo.fr; abdelbounif@yahoo.fr

Reziumė

Naudojant valdomą simetrinę turbulentinę nesumaišytą liepsną buvo testuojami ir lyginami du metano degimo cheminiai kinetiniai mechanizmai: 1-ojo žingsnio (pagal Westbrooką ir Dryerį) ir 4-ojo žingsnio (pagal Jonesą ir Lindstedtą) temperatūros ir molekulių rūšies pasiskirstymas. Skaičiavimo rezultatai palyginti su eksperimentiniais. 4-ojo žingsnio metano degimo mechanizmas buvo sėkmingai įdiegtas į skaitmeninę skysčio dinamikos programą Fluent. Skaitmeninis sprendinys gerai dera su 4-ojo žingsnio degimo mechanizmo eksperimentiniais rezultatais.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.6.6000


Pilnas straipsnio tekstas


ANALITINĖ BINGHAMO SKYSČIO SRAUTO TEKĖJIMO KŪGINIU VAMZDŽIU STUDIJA

N. Sad Chemloul

Ibn Khaldoun universitetas, Mechanikos katedra, BP 14000, Tiaret - Alžyras, el.p.: sad_1260@yahoo.fr

Reziumė

Tiriamas Binghamo skysčio srauto tekėjimas kūginiu vamzdžiu su pralaidžiomis sienelėmis. Srautas teka dėl slėgių gradiento, kai korėta terpė yra homogeninė, o jos skvarbos koeficientas yra k. Srautas, apsuptas korėtos terpės, nusakomas Binghamo modeliu, o srautas korėtoje terpėje – Darsio dėsniu. Nustatytas greičio pasiskirstymas, srauto tūrio koeficientas ir nežymus jo padidėjimas. Rezultatai pateikiami ir aptariami naudojantis grafais.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.6.5988

 

Pilnas straipsnio tekstas


INDUKCINIŲ MAŠINŲ VIBRACIJŲ PEREINAMŲJŲ PROCESŲ METU TYRIMAS FERRARIO JUTIKLIU

P. Hantel

Hantel konsultacijos, Hörnhang 13, Aachen, Vokietija, el.p.: peter.hantel@hantel-consulting.de

B. Spruogis

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Plytines 27, 10105 Vilnius-16, Lietuva, el.p.: bsp@vgtu.lt

V. Turla

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Basanaviciaus 28, 03224 Vilnius-6, Lietuva, el.p.: Vytautas.Turla@vgtu.lt

A. Jakštas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Basanaviciaus 28, 03224 Vilnius-6, Lietuva, el.p.: arunas.jakstas@vgtu.lt

Reziumė

Indukcinių mašinų elektrinio sukimo momento negalima išmatuoti elektros srovės ir įtampos vienetais. Vienintelė galimybė – išmatuoti veleno sukimo momentą ir rotoriaus kampinį pagreitį. Veleno sukimo momentas nustatomas įtempių matuokliu, sujungtu su Wheatstone‘o tilteliu. Rotoriaus kampinis pagreitis matuojamas specialiai tam sukonstruotu Ferrario jutikliu. Nustačius vėlavimo laiką, abu signalai koreguojami elektros grandinėje. Straipsnyje aprašytas eksperimentinis stendas su abiem minėtais jutikliais ir pateikti jo parametrai. Indukcinės mašinos elektrinis sukimo momentas buvo  matuojamas  jai įsibėgėjant ir keičiant greičio kryptį. Keičiant veleno skersmenį ir smagračio masę, gauti įvairūs sistemos savieji dažniai. Matavimo rezultatai apdoroti sparčiųjų Fourier‘o transformacijų analizės metodu, parodant kintantį mechaninės sistemos sužadinimą veikiant elektriniam indukcinės mašinos sukimo momentui.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.6.5985


Pilnas straipsnio tekstas


VELENO TAMPRIEJI VIRPESIAI CENTRUOJANT DETALES

E. Sadauskas

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio str. 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: edvardas.sadauskas@stud.ktu.lt

B. Bakšys

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio str. 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: bronius.baksys@ktu.lt

V. Jurėnas

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio str. 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: vytautas.jurenas@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje eksperimentiškai nagrinėjami velenėlio, kontaktuojančio su įvore automatinio rinkimo metu, tamprieji virpesiai. Pateiktas eksperimentinis stendas ir tyrimo metodika. Nustatyta, kokią įtaką skersinių ir išilginių virpesių amplitudėms turi žadinimo dažnis ir velenėlio tvirtinimo sąlygos. Sudarytos velenėlio galo judesio trajektorijos trijose statmenose plokštumose, kai velenėlis su įvore liečiasi skirtingose vietose. Atlikta eksperimentinių duomenų analizė, nustatyta, dėl kokių priežasčių įvorė slenka koordinačių ašių centro link nepriklausomai nuo veleno ir įvorės pradinės tarpusavio padėties.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.6.6014


Pilnas straipsnio tekstas


AKTYVIOSIOS PAKABOS SISTEMOS SU VALDIKLIU FEL PROJEKTAVIMAS

S. Ms. Marofi

Islamic Azad universitas, Valdymo sistemų katedra, Olom Tahghighat, Teheranas, Iranas, el.p.:sm.maroofi@gmail.com

S. J. Seyedalian

Islamic Azad universitas, Mechanikos katedra, Mahdishahr, Teheranas, Iranas, el.p.: j.seadalian@gmail.com

L. Akram

Islamic Azad universitas, Elektronikos katedra, Tehran south, Teheranas, Iranas, el.p.: La.akram.2006@gmail.com

Reziumė

Kadangi virpesiai yra vienas svarbiausiu veiksnių, iš kurio žmonės sprendžia apie automobilio konstrukcijos kokybę, trikdžiai, sukelti kelio nelygumų, turi būti valdomi automobilio pakabos, kad užtikrintų važiavimo patogumą, vairavimo ir automobilio stabilumą. Tai leidžia pasiekti aktyvi pakabos konstrukcija. Šiame darbe projektuojamas neuroninio tinklo valdiklis FEL siekiant pagerinti aktyviosios pakabos sistemos pritaikomumą. Jis lyginamas su valdikliais PID ir LQR. Ketvirtis tiesinės ir netiesinės aktyviosios pakabos sistemos modelio modeliuojamas MATLAB įranga atsižvelgiant į kelio nelygumus, o kartu ir į aktuatoriaus valdomą jėgą, susijusią su šiais trikdžiais. Modeliavimo rezultatai rodo, kad tiesinės ir netiesinės pakabos su šiuo išmaniuoju valdikliu pakabintos masės įlinkis ir pagreitis yra atitinkamai 38,9 % ir 46,3 % bei  66,6% ir 25% mažesni negu pakabos su valdikliu LQR ir tai pagerina važiavimo patogumą, automobilio valdomumą ir stabilumą.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.6.6010


Pilnas straipsnio tekstas


ELIPSINIAM JUDESIUI GAUTI ŽIEDO FORMOS PIEZOELKTRINIS ŽADINTUVAS

G. Baurienė

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: genaovaite.baurienė@ktu.lt

J. Mamcenko

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, Vilnius, LT-10223, Lietuva, el.p.: jelena.mamcenko@vgtu.lt

G. Kulvietis

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, Vilnius, LT-10223, Lietuva, el.p.: genadijus.kulvietis@vgtu.lt

A. Grigoravičius

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, Vilnius, LT-10223, Lietuva, el.p.: arturas.grigoravicius@vgtu.lt

I. Tumasonienė

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, Vilnius, LT-10223, Lietuva, el.p.: inga.tumasoniene@vgtu.lt

Reziumė

Straipsnyje pasiūlyta piezoelektrinio žiedinio žadintuvo, skirto elipsės formos judesiui generuoti, konstrukcija, ir atlikta jos analizė. Elipsinis judesys generuojamas tam tikroje žadintuvo zonoje, jį sužadinus harmoniniais signalais su fazės perstūmimu. Pjezoelektrinio žiedinio žadintuvo savųjų dažnių ir žadinimo formų nustatymui baigtinių elementų metodu atliktas skaitinis žadintuvo modeliavimas. Gautų pjezoelektrinio žiedo formų pagrindu nustatyti tinkami jo išorinio ir vidinio skersmenų dydžiai elipsės formos judesiui gauti. Išanalizuoti skaitinio modeliavimo rezultatai.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.6.6017


Pilnas straipsnio tekstas


ADAPTYVUSIS IMPULSINIS DUJINIS LANKINIS METALO SUVIRINIMAS IR JO PRIVALUMAI

B. Mvola

Lappeenranta technologijos universitetas, 53850 Lappeenranta, Suomija, el.p.: Eric.Mvola.Belinga@lut.fi

P. Kah

Lappeenranta technologijos universitetas, 53850 Lappeenranta, Suomija, el.p.: paul.kah@lut.fi

J. Martikainen

Lappeenranta technologijos universitetas, 53850 Lappeenranta, Suomija, el.p.: jukka.martikainen@lut.fi

E. Hiltunen

Lappeenranta technologijos universitetas, 53850 Lappeenranta, Suomija, el.p.: esa.hiltunen@lut.fi

Reziumė

Šio tyrimo tikslas ištirti adaptyvųjį impulsinį metalo dujinio lankinio suvirinimo (MDLS) procesą ir nustatyti, ar jį  galima taikyti storesnėms kaip 3 mm konstrukcinio plieno sekcijoms suvirinti. Adaptyvusis impulsinis MDLS procesas taikomas, kai elektrodo tiekimo greitis yra automatiškai  priderinamas ir koreguojamas pagal srovės ar įtampos pulsaciją. Be to, srovės ir įtampos impulsų forma ir suvirinimo parametrai yra modifikuojami norint pagerinti pasikartojančių maksimumų ir vidutinių reikšmių valdymą suvirinant. Tyrimai patvirtino adaptyviojo suvirinimo proceso pritaikomumą ir nustatė jo poveikį siūlių savybėms, siūlės medžiagos skvarbai ir formai. Darbe apžvelgiamas adaptyvusis MDLS, siekiant įvertinti skirtingus priartėjimus ir jų taikymą ir nustatyti jo privalumus. Literatūros apžvalga rodo, kad, pagerinus srovės impulso formos valdymą ir naudojant šiuolaikinius energijos šaltinius, gerėja plonų metalo lakštų suvirinimo kokybė. Norint nustatyti, ar MDLS galima pritaikyti storesniems metalo lakštams (5 mm) suvirinti, buvo atlikti eksperimentai naudojant sinergetinį MDLS. Sinergetinis impulsinis MDLS ir  WiseFusionTM pritaikyti juostiniam suvirinimui. Oro tarpas tarp detalių buvo nuo 0 iki 2,5 mm. Pagrindo medžiaga buvo 5 mm storio konstrukcinis plienas S355MC, o siūlės – G3Si1. Eksperimento metu ištirtas šilumos perdavimas, mechaninės savybės ir suvirinimo siūlių mikrostruktūra.

Tyrimai parodė, kad WiseFusionTM siūlė dėl savo formos pasižymėjo didžiausiu maišumu ir mažu korėtumu,  įgilėjimu ir dideliu arba mažu sustiprinamumu.

Prieita prie išvados, kad adaptyvusis impulsinis MDLS procesas gali būti sėkmingai taikomas daug siūlių turinčioms konstrukcijoms suvirinti. Bendras šilumos sumažėjimas sušvelnina liekamuosius įtempius, o siūlės forma leidžia naudoti didesnes sroves. Lankas suvirinimo proceso metu nesitaško ir leidžia padidinti suvirinimo greitį.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.6.6003

Pilnas straipsnio tekstas


PLONASIENIŲ VAMZDINIŲ ELEMENTŲ HIDRAULINIO FORMAVIMO TRINTIES KOEFICIENTO ANALITINIS MODELIS

E. Karabegović

Bihać universitetas, dr. Irfana Ljubijankića bb., 77000 Bihać, Bosnija ir Hercegovina,el.p.: edina-karabeg@hotmail.com

I. Karabegović

Bihać universitetas, dr. Irfana Ljubijankića bb., 77000 Bihać, Bosnija ir Hercegovina, el.p.: isak1910@hotmail.com

M. Mahmić

Bihać universitetas, dr. Irfana Ljubijankića bb., 77000 Bihać, Bosnija ir Hercegovina, el.p.: mmahmic@gmail.com

E. Husak

Bihać universitetas, dr. Irfana Ljubijankića bb., 77000 Bihać, Bosnija ir Hercegovina, el.p.: erminhusak@yahoo.com

Reziumė

Naujos technologijos sparčiausiai diegiamos automobilių ir aviacijos pramonėje, nes jos yra siejamos su saugumo ir ergonomikos kriterijais. Šie reikalavimai paskatino kurti naują gamybos filosofiją, kuri siejama su modernia gamyba – plastikų formavimu ir modeliavimu nespūdžiais skysčiais.

Vamzdžių hidraulinis formavimas ypač paplito per pastaruosius penkerius metus ir laikomas sparčiai besivystančia technologija. Šiame straipsnyje pateikiami plonasienių vamzdžių elementų tyrimų ir analizės rezultatai. Kontaktuojant ruošiniui ir presui hidraulinio formavimo metu pasireiškia trinties jėgos. Tai verčia analizuoti T formos vamzdžio deformacijos formavimo metu zonas. Pasiūlytas trinties tarp vamzdžio ir preso koeficiento pokyčio analitinis modelis. Šio straipsnio tikslas – pateikti naujo trinties koeficiento nustatymo formuojant plonus vamzdžių elementus analitinio modelio išraišką, kuri realiausiai apibūdintų procesą. Straipsnyje aprašomas adatinio jutiklio įrengimo, matuojant kontaktinę trintį T formos vamzdžio hidraulinio formavimo metu, eksperimentas.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.6.6012


Pilnas straipsnio tekstas


SENDINTO AUKŠTOJE TEMPERATŪROJE CHROMO IR NIKELIO LYDINIO STRUKTŪRA IR MECHANINĖS SAVYBĖS

R. Skindaras

AB ORLEN Lietuva, Juodeikiai, 89467 Mažeikiai, el.p.: r.skindaras@gmail.com

A. V. Valiulis

VGTU, Medžiagų mokslo ir suvirinimo katedra, J. Basanavičiaus 28, 03224, Vilnius, Lietuva,

el.p.: algirdas.vaclovas@vgtu.lt

W. L. Spychalski

Ltd medžiagų inžinierių grupė, Woloska 141, 00-732 Varšava, Lenkija, el.p.: w.spychalski@megroup.pl

Reziumė

Naftos chemijos pramonėje vamzdynų rinklių palaikymui naudojami lieti lakštiniai elementai, pagaminti iš daug chromo ir nikelio turinčių lydinių. Lydinių darbo temperatūra yra 533-1150°C. Lydiniai turi būti atsparūs korozijai ir oksidacijai aukštoje temperatūroje, pasižymėti  matmenų stabilumu (t.y., atsparumu matmenų ir geometrijos iškraipymams) ir atsparumu aukšta temperatūriniam valkšnumui. Darbe pateikti šių lydinių konstrukcinių elementų įrimo tyrimai. Tirtų elementų medžiaga dirbo tik 3 metus, tačiau juose buvo pastebėti dideli konstrukcinių elementų supleišėjimai. Darbo metu vyksta intensyvi konstrukcinių elementų paviršiaus oksidacija. Šių elementų aušimo iki aplinkos temperatūros metu, oksidų sluoksnyje gali susidaryti mikroįtrūkiai. Pristatomoje tyrimų medžiagoje nustatyti ir įvertinti lydinio, sendinto 900oC temperatūroje, mikrostruktūros ir mechaninių savybių pokyčiai, chromo, niobio ir kompleksinių karbidų susidarymas ir jų poveikis lydinio eksploatacinėms savybėms.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.6.5986


Pilnas straipsnio tekstas


GAMYBOS IR SURINKIMO PROJEKTAVIMO VERTINIMO MATRICOS KŪRIMAS IR NAUDOJIMAS UŽSPAUDIMO SISTEMOS MODULIŠKUMUI IR STANDARTIZAVIMO LYGIUI VERTINTI

V. Leminen

Lappeenranta techologijos universitetas, PL 20, 53851 Lappeenranta, Suomija, el.p. ville.leminen@lut.fi

H. Eskelinen

Lappeenranta techologijos universitetas, PL 20, 53851 Lappeenranta, Suomija, el.p. harri.eskelinen@lut.fi

S. Matthews

Lappeenranta techologijos universitetas, PL 20, 53851 Lappeenranta, Suomija, el.p. sami.matthews@lut.fi

J. Varis

Lappeenranta techologijos universitetas, PL 20, 53851 Lappeenranta, Suomija, el.p. juha.varis@lut.fi

Reziumė

Gamtai nekenksmingos gamybos ir surinkimo projektavimo standartizavimo ir moduliavimo privalumai yra visuotinai pripažįstami. Projektavimo procese skaitmeninės vertinimo formos naudojamos pagaminimo ir surinkimo galimybėms vertinti. Straipsnis apima šias abi sritis ir siūlo priemonę, leidžiančią vertinti ir palyginti alternatyvas, pagrįstas moduliškumu, standartizavimu, galimybe pagaminti ir surinkti konstrukcijas.

Pirmojoje dalyje pateikiama gamybos ir surinkimo projektavimo vertinimo matrica, leidžianti įvertinti surinkimo tinkamumą moduliuoti ir standartizuoti. Antroji dalis yra preliminarus rezultatų patvirtinimas, kuris apima parinktos įtvirtinimo sistemos tikslumo matavimus.

Įvertinimo matrica patvirtina vertinimo metodų tinkamumą moduliškumui ir standartizavimo lygiui vertinti.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.6.5999


Pilnas straipsnio tekstas


LIPNIOSE ETIKETĖSE SUFORMUOTO BRAILIO RAŠTO GEOMETRINIŲ PARAMETRŲ DYDŽIUS ĮTAKOJANČIŲ FAKTORIŲ TYRIMAI

S. Havenko

Ukrainos spausdinimo akademija, Pidholosko 19, 79020 Lvovas, Ukraine, el.p.: havenko@point.lviv.ua

M. Labetska

Ukrainos spausdinimo akademija, Pidholosko 19, 79020 Lvovas, Ukraina, el.p.: marta_motyka@mail.ru

K. Stępień

Lodzės technikos universitetas, Skorupki 10/12, r. 105, 90-924 Lodzė, Lenkija, el.p.: krzysztof.stepien@p.lodz.pl

E. Kibirkštis

Kauno technologijos universitetas, Studentų 56, 51424 Kaunas, Lietuva, el.p.: edmundas.kibirkstis@ktu.lt

I. Venytė

Kauno technologijos universitetas, Studentų 56, 51424 Kaunas, Lietuva, el.p.: ingrida.venyte@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje pateikti reljefinių Brailio rašto elementų, atspausdintų skaitmenine spauda ant lipnių etikečių, tyrimų rezultatai. Nustatyta technologinių ir režiminių faktorių įtaka geometriniams Brailio rašto simbolių parametrams. Nustatyta, kad didinant skaitmeninio spausdinimo greitį nuo 0.25 iki 0.75 m/s, Brailio rašto taškų skersmuo mažėja, o aukštis didėja. Lako temperatūros padidėjimas mažina jo klampumą, kas iššaukia Brailio rašto taško skersmens padidėjimą. Atlikus tyrimo rezultatų matematinę-statistinę analizę buvo nustatyti optimalūs spausdinimo režimai (spausdinamosios medžiagos judėjimo greitis – 0.58 m/s; lako temperatūra – 59°C, spausdinimo galvutės slėgis – 2.5 × 105 Pa), kurie užtikrina norminius Brailio rašto geometrinius parametrus (Brailio rašto taško skersmuo – 1.60 ± 0.10×10-3 m, Brailio rašto taško aukštis 0.16–0.20 × 10-3 m).


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.6.6016


Pilnas straipsnio tekstas


JUDRIOS GAMYBOS ĮGYVENDINIMO GALIMYBIŲ TYRIMAS LIETUVOS GAMYBOS PRAMONĖJE

N. Toliušienė

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: neringa.toliusiene@stud.ktu.lt

R. Mankutė

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: rasa.mankute@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje nagrinėjamos judrios gamybos diegimo strategijos principai bei jos ypatumai Lietuvos pramonėje. Apžvelgiamos svarbiausios įmonės sritys ir galimybės, norint išlikti tarptautinėje rinkoje. Pateiktos Lietuvos įmonių investicijų tendencijos atnaujinant įrangą. Nagrinėjami judriosios gamybos sistemos diegimo privalumai siekiant pagreitinti gaminio kūrimo procesą, greičiau dalintis informacija įmonės viduje, padaryti gamybos procesą efektyvesniu bei lankstesniu. Vienas iš judrios gamybos reikalavimų yra kompiuterizuota įmonės veikla. Padaryta analizė rodo jog maža dalis Lietuvos įmonių naudoja kompiuterinę įrangą ir naujus įrenginius, kurie leidžia padidinti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Straipsnyje pateikta kompiuterinių programų analizė parodo jog yra didelė įvairovė programų, kurias gali naudoti Lietuvos įmonės, norėdamos įgyvendinti judrią gamybos sistemą.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.6.6001


Pilnas straipsnio tekstas


ASMENS TAPATYBĘ PATVIRTINANČIO DOKUMENTO AUTENTIŠKUMO TYRIMAI HOLOGRAFINĖS INTERFEROMETRIJOS METODAIS

S. Greičius

Mykolo Romerio universitetas, Kauno viešosios saugos fakultetas, V. Putvinskio 70, 44211 Kaunas, Lietuva, el.p.: s.greicius@mruni.eu

G. Janušas

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: giedrius.janusas@ktu.lt

R. Vasiliauskas

Mykolo Romerio universitetas, Kauno viešosios saugos fakultetas, V. Putvinskio 70, 44211 Kaunas, Lietuva, el.p.: r.vasiliauskas@mruni.eu

K. Pilkauskas

Kauno technologijos universitetas, Mickevičiaus 37, 44244 Kaunas, Lietuva, el.p.: kestutis.pilkauskas@ktu.lt

Reziumė

Pastaraisiaismetais sparčiai didėjant valstybės sieną kertančiu asmenų skaičiui labai aktualu yra nustatyti šių asmenų tapatybės dokumentų autentiškumą. Todėl labai svarbiu tampa tiek žmogiškojo faktoriaus, tiek tinkamų techninių priemonių ir naujų metodų, leidžiančių aptikti dalinius pakeitimus dokumente ar visiškai klastotą dokumentą, taikymas pirminiam dokumentų tikrinimui vaidmuo. Šis darbas skirtas asmens tapatybės dokumento – paso duomenų lapo autentiškumo tyrimams paremtiems neardančios kontrolės - holografinės interferometrijos metodais ir nustatant paso duomenų lapo šiluminio plėtimosi įtaką jo paviršiaus deformacijai. Atlikti eksperimentiniai tyrimai su originaliais ir suklastotais pasais, nustatytos duomenų lapo įtvirtinimo sąlygos specialiame laikiklyje, nustatyti temperatūrinio apkrovimo parametrai. Gauti tyrimų rezultatai holografinių interferogramų pavidalu patvirtino iškeltos hipotezės teiginius, kad suklastotų pasų  duomenų lapo paviršiaus deformacijos akivaizdžiai skiriasi nuo originalių pasų duomenų lapų. Gauti  eksperimentiniai rezultatai patvirtina galimybę taikyti pasirinktą neardančios kontrolės tyrimo metodiką pasų autentiškumui nustatyti.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.6.5852


Pilnas straipsnio tekstas


Žurnalo numeriai
Konferencijų kalendorius