Logo
MOKSLINIS ŽURNALAS "MECHANIKA"
English Lietuviškai
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
Žurnalas "MECHANIKA"
Straipsnių autorių zona
Vartotojo vardas:

Slaptažodis:



Slaptažodžio priminimas
Registracija
Recenzentams

Recenzuojamo straipsnio kodas:

KONFERENCIJA "MECHANIKA" svetainė

Žurnalas "MECHANIKA"

Turinys 19(5)

KIETO DEFORMUOJAMO KŪNO MECHANIKA

Jiawen Zhou, Xingguo Yang, Huige Xing.Kietojo kūno mišraus pavidalo plyšio pradžios kampo analitinis nustatymas (straipsnis anglų kalba)
Rong Yuan, Haiqing Li, Hong-Zhong Huang, Shun-Peng Zhu, Yan-Feng Li.Naujas netiesinio koontiniumo pažeidimo mechaninis modelis nuovargio trukmės prie kintamų apkrovų numatymui (straipsnis anglų kalba)

SKYSČIŲ IR DUJŲ MECHANIKA

F. Bode, A. Meslem, C. Croitoru.Labai žemo Reinoldso kryžiaus formos srauto skaitinė analizė (straipsnis anglų kalba)
D. Srinivasacharya, M. Upendar.Šiluminės spinduliuotės ir cheminės reakcijos poveikis mišriai magnetohidrodinaminei šilumos konvekcijai ir masės pernešimui mikropoliniame skystyje (straipsnis anglų kalba)
J. Tonkonogij, A. Tonkonogovas.Turbininio dujų skaitiklio laiko pastoviosios netiesiškumo analizė kintant atsakui (straipsnis anglų kalba)
R. Plečkaitienė, K. Buinevičius, E. Puida.Kietosios fazės azoto virtimo dujiniais oksidais proceso analizė (straipsnis anglų kalba)
A. Klevinskis, V. Bučinskas, D. Udris.Teorinis magnetoreologinių skysčių tyrimas (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ DINAMIKA

DU Xiao-xu, SONG Bao-wei, PAN Guang.Bioroboto (UUV) dinamika ir modeliavimas (straipsnis anglų kalba)
K. Jamroziak, M. Bocian, M. Kulisiewicz.Balistinių skydų įtvirtinimo įtaka pramušimo proceso modeliavimui (straipsnis anglų kalba)
Jaw-Ren Lin.Slydimo guolių su magnetiniu skysčiu dinaminės charakteristikos (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS IR OPTIMIZAVIMAS

Li Jin-song, Yang Lian, Wang Le-tian.Mažų matmenų keturių rotorių sraigtasparnio adaptyviojo valdymo optimizavimas (straipsnis anglų kalba)
S. Alaci, F.C. Ciornei, C. Filote.Nauja trikojo lanksto konstrukcija (straipsnis anglų kalba)
S. Kuosmanen, H. Eskelinen, J. Varis.Sujungtas ankerinis inkaras statoriaus įtempimo trauklėms (straipsnis anglų kalba)

MECHANINĖS TECHNOLOGIJOS

M. Madić, V. Marinković, M. Radovanović.Įpjovos kokybės charakteristikų, pjaunant nerūdijantįjį plieną AISI 304 CO2 lazeriu, optimizavimas Taguši metodu (straipsnis anglų kalba)
M. Asad, T. Mabrouki.Aliuminio lydinių frezavimo proceso modeliavimas: 3D BEM taikymas (straipsnis anglų kalba)
B. Mansouri, A. Belarbi, B. Imine, N. Boualem.Plėtimosi ir deformacijų veikiamų alkūninio veleno kakliukų guolių funkcionavimas (straipsnis anglų kalba)
J. Czaban, D. Szpica.Ritininio dinamometro taikymas automobilio bandymams (straipsnis anglų kalba)
L. Daniusevičiūtė, M. Brazaitis, V. Linonis.Lyties poveikis apatinių galūnių nušokimo kinematikos rodikliams nuovargio metu (straipsnis anglų kalba)

 

Straipsnių reziumė

KIETOJO KŪNO MIŠRAUS PAVIDALO PLYŠIO PRADŽIOS KAMPO ANALITINIS NUSTATYMAS

Jiawen Zhou
Sichuan universitetas, Hidraulikos ir kalnų upių inžinerijos valstybinė vedančioji laboratorija, Chengdu 610065, Kinija, el.p.: jwzhou@scu.edu.cn
Xingguo Yang
Sichuan universitetas, Hidraulikos ir kalnų upių inžinerijos valstybinė vedančioji laboratorija, Chengdu 610065, Kinija, el.p.: 89022251@163.com
Huige Xing
Sichuan universitetas, Architektūros ir aplinkosaugos kolegija, Chengdu 610065, Kinija, el.p.: hgxing@scu.edu.cn

Reziumė

Esant dviejų ašių kryptimis veikiančiai apkrovai plyšys lėktuvo sparne vystosi kaip įtrūkimas su plastiškos šerdies sritimi jo viršūnėje. Šiame straipsnyje skiriami dviejų rūšių mišraus pavidalo plyšiai: tempimo įtrūkimai bei gniuždymo ir šlyties įtrūkimai. Pasiūlytas metodas įtempių intensyvumo koeficientui nustatyti esant skirtingoms tempimo ir gniuždymo apkrovoms, pagrįstas plyšio viršūnės tampriaisiais įtempiais. Apskaičiuoti įtempių intensyvumo, esant skirtingoms tempimo ir gniuždymo apkrovoms, koeficientai. Nagrinėjamas trinties poveikis plyšio radimosi pradžiai bei gniuždymo ir šlyties plyšio plitimui. Valkšnumo funkcija J2 (įtempio deviacijos antrasis pastovusis kintamasis) naudojama mišraus pavidalo  plyšio pradžios kampui nustatyti. Skaičiavimo rezultatai rodo, kad plyšio pradžios kampui įtakos turi plyšio kryptis, apkrovos būdas, dydis ir plyšio paviršiaus trinties koeficientas.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.5.5530


Pilnas straipsnio tekstas


NAUJAS NETIESINIO KOONTINIUMO PAŽEIDIMO MECHANINIS MODELIS NUOVARGIO TRUKMĖS PRIE KINTAMŲ APKROVŲ NUMATYMUI

Rong Yuan
Kinijos elektronikos mokslo ir technologijos universitetas, Chengdu, Sichuan, 611731, P.R. Kinija, el.p.: yuanrong27@126.com
Haiqing Li
Kinijos elektronikos mokslo ir technologijos universitetas, Chengdu, Sichuan, 611731, P.R. Kinija, el.p.: lihaiqing27@163.com
Hong-Zhong Huang
Kinijos elektronikos mokslo ir technologijos universitetas, Chengdu, Sichuan, 611731, P.R. Kinija, el.p.: hzhuang@uestc.edu.cn
Shun-Peng Zhu
Kinijos elektronikos mokslo ir technologijos universitetas, Chengdu, Sichuan, 611731, P.R. Kinija, el.p.: zspeng2007@uestc.edu.cn
Yan-Feng Li
Kinijos elektronikos mokslo ir technologijos universitetas, Chengdu, Sichuan, 611731, P.R. Kinija, el.p.: lyfmoon@gmail.com
 

Reziumė

Nuovargis yra pažeidimo kaupimo procesas, kurio metu medžiagos savybės blogėja nepertraukiamai. Įprastiniam mechaninių komponentų irimo prie kintamų apkrovų  pobūdžiui nuovargio laiko prognozavimo rezultatai yra labai svarbūs šių komponentų atrankai, projektavimui, ir saugumo įvertinimui. Pagrįstas kontiniumo irimo mechanikos teorija, šis straipsnis pateikia naują netiesinį irimo nuovargio kaupimo modelį nuovargio laiko esant kintamai apkrovai įvertinimui. Pasiūlytas modelis buvo suformuotas įvertinti medžiagos irimo raidą ir apkrovos seką nuovargio trukmei įvertinant skirtingas apkrovos sąlygas. Dar daugiau, jis nagrinėja pagrindinius įtempių reiškinius charakterizuojant medžiagos su keliais parametrais irimo raidą. 30NiCrMoV12 ir 30CrMnSiA eksperimento rezultatai prie dviejų įtempių apkrovų lygių pagal literatūros šaltinius buvo panaudoti pasiūlyto modelio patikrai. Prognozuojami nuovargio periodai panaudojant pasiūlytą modelį rodo gerą sutapimą su eksperimento rezultatais.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.5.5541

Pilnas straipsnio tekstas


LABAI ŽEMO REINOLDSO KRYŽIAUS FORMOS SRAUTO SKAITINĖ ANALIZĖ

Florin Bode
Cluj-Napoca technikos universitetas, Mechanikos katedra, 101-103 Muncii Bd., Cluj-Napoca, Rumunija
Bucharešto civilinės statybos technikos universitetas, Statybos paslaugų katedra - CAMBI, 66 Avenue Pache Protopopescu, Buchareštas, Romunija, el.p.:
florin.bode@termo.utcluj.ro
Amina Meslem
LEPTIAB, Rochelle universitetas, Mokslo ir technologijos skyrius, 17000 La Rochelle, Prancūzija, el.p.: amina.meslem@univ-lr.fr
Cristiana Croitoru
Bucharešto civilinės statybos technikos universitetas, Statybos paslaugų katedra - CAMBI, 66 Avenue Pache Protopopescu, Buchareštas, Romunija, el.p.: cristianaverona@yahoo.com

Reziumė

Atlikti laisvo kryžiaus formos srauto, naudojamo buitiniuose ventiliatoriuose (BV), skaičiuojamosios skysčių dinamikos (SSD) tyrimai, siekiant nustatyti, kuris klampio modelis geriausiai tinka SSD srautui tiksliai modeliuoti. Didelės indukcijos difuzorių naudojimo pasyviam srautui valdyti koncepcija padarė perversmą šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) procesuose. Šio skaitmeninio modeliavimo tyrimo tikslas – nustatyti optimalią kryžiaus formos čiurkšlės konfigūraciją. Todėl buvo lyginami lazerinio Doplerio greičio matuoklio (Laser Doppler Velocimetry – LDV) eksperimentiniai ir skaitmeninio modeliavimo, naudojantis Fluent programa,  rezultatai su rezultatais, gautais naudojant keturis skirtingus klampio modelius: laminarinį, RNG k-e, RSM (Reynold’s Stress Model – Reinoldso įtempių modelį) ir LES (Large Eddy Simulation plataus sūkurio modelį). Tuo buvo siekiama įvertinti ištirtų klampio modelių galimybes ir apribojimus ir skaitmeniniu modeliavimu nustatyti svarbias kryžiaus formos oro srauto savybes.  Tyrimai parodė, kad LES yra vienintelis modelis, fiksuojantis tekėjimo charakteristikas.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.5.5537

Pilnas straipsnio tekstas


ŠILUMINĖS SPINDULIUOTĖS IR CHEMINĖS REAKCIJOS POVEIKIS MIŠRIAI MAGNETOHIDRODINAMINEI ŠILUMOS KONVEKCIJAI IR MASĖS PERNEŠIMUI MIKROPOLINIAME SKYSTYJE

D. Srinivasacharya, M. Upendar
Valstybinis technologijos institutas, Matematikos katedra, Warangal-506 004, Indija,
el.p.: dsc@nitw.ac.in ir dsrinivasacharya@yahoo.com

Reziumė

Šiame straipsnyje tiriamos mišrios konvekcijos šilumos srauto ir masės pernešimo charakteristikos vertikalioje plokštelėje su kintančia sienelės temperatūra ir koncentracija mikropoliniame skystyje esant pirmos eilės cheminei reakcijai ir šiluminei spinduliuotei. Pastovaus dydžio magnetinis laukas yra nukreiptas statmenai į plokštelę. Pagrindinės netiesinės dalinių išvestinių diferencialinės lygtys ir jų ribinės sąlygos yra transformuotos į susietų netiesinių paprastų diferencialinių lygčių sistemą naudojant panašumo transformacijas, o po to skaitmeniškai išspręstos Kelerio dėžutės metodu. Šilumos perdavimo greitis Nuselto skaičiaus terminais ir konvekcinis su difuzine mase perdavimo santykis Šervudo skaičiaus terminais prie plokštelės yra pavaizduoti grafiškai. Plėvelės trinties koeficientas, sienelės sąryšio įtempiai pateikti lentelės pavidalu esant skirtingoms magnetinių parametrų reikšmėms, sąryšio skaičiui, spinduliuotės bei cheminės reakcijos parametrams, Prandtlio bei Šmidto skaičiams.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.5.5540

Pilnas straipsnio tekstas


TURBININIO DUJŲ SKAITIKLIO LAIKO PASTOVIOSIOS NETIESIŠKUMO ANALIZĖ KINTANT ATSAKUI

J. Tonkonogij
Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos 3, 44403 Kaunas, Lietuva, el.p.: jurij@mail.lei.lt
A. Tonkonogovas
Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos 3, 44403 Kaunas, Lietuva, el.p.: andriust@mail.lei.lt

Reziumė

Eksperimentiniu būdu ištirtas turbininio dujų skaitiklio atsakas į žingsninį debito kitimą. Pagal sukurtą metodiką ir naudojant atsako matavimo rezultatus nustatyta skaitiklio sukimosi inercijos laiko pastoviosios priklausomybę. Nustatyta, kad laiko pastovioji priklauso ne tik nuo galutinės debito vertės, bet taip pat nuo skaitiklio rotoriaus sukimosi dažnio momentinės vertės. Rezultatai gali būti panaudoti analizuojant skaitiklio elgesį esant kintamam debitui.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.5.5544

Pilnas straipsnio tekstas


KIETOSIOS FAZĖS AZOTO VIRTIMO DUJINIAIS OKSIDAIS PROCESO ANALIZĖ

R. Plečkaitienė
Kauno technologijos universitetas, K. Donelaičio 20, 44025 Kaunas, Lietuva, el.p.: raminta.eko@gmail.com
K. Buinevičius
Kauno technologijos universitetas, K. Donelaičio 20, 44025 Kaunas, Lietuva, el.p.: kbuinevicius@gmail.com
E. Puida
Kauno technologijos universitetas, K. Donelaičio 20, 44025 Kaunas, Lietuva, el.p.: egidijus.puida@ktu.lt

 

Reziumė

Darbe tiriami NOx susidarymo iš kure esančio azoto dėsningumai, deginant įvairias azoto turinčias biokuro rūšis, bei smulkintas baldų gamybos atliekas. Nustatyta, kad  kuro azoto konversija į NOx mažai priklauso nuo kuro rūšies, o tai pat nuo to ar azotas kure yra natūralus  ar dirbtinis priedas. Ištirta, kad kaitinant kurą iki 500°C, iki 30% azoto turinčių medžiagų išsiskiria iš kuro kartu su lakiosiomis medžiagomis. Parodyta, kad termiškai apdorojant biokurą, galima iš jo pašalinti dalį azoto. NOx susidarymą galima sumažinti, plaunant medienos plokštės atliekas vandeniu. Į azoto turintį kurą pridėjus 20% kokso NOx koncentracija sumažėja iki 44%. Daug azoto turinčio kuro deginimas kartu su mažai azoto turinčiu kuru mažina NOx susidarymą – tai priklauso ir nuo šio kuro savybių.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.5.5543

Pilnas straipsnio tekstas


TEORINIS MAGNETOREOLOGINIŲ SKYSČIŲ TYRIMAS

A. Klevinskis
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Basanavičiaus 28, 03224 Vilnius, Lietuva,
el.p.: andrius.klevinskis@dok.vgtu.lt
V. Bučinskas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Basanavičiaus 28, 03224 Vilnius, Lietuva,
el.p.: vytautas.bucinskas@vgtu.lt
D. Udris
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Naugarduko 41, 03227 Vilnius, Lietuva, el.p.: dainius.udris@vgtu.lt

 


Reziumė

Darbe nagrinėjama, kaip keičiasi magnetoreologinių skysčių mechaninės savybės  nuolatiniame magnetiniame lauke. Kadangi šių skysčių savybės magnetiniame lauke kinta netiesiškai, tiesiogiai jas išmatuoti sunku. Magnetinio lauko sukuriamas papildomas slėgis keičia magnetoreologinio skysčio paviršiaus padėtį, todėl tokia sistema gali būti laikoma mechanine. Darbe pateiktas algoritmas, leidžiantis nustatyti papildomą slėgį, atsirandantį magnetoreologiniame skystyje dėl solenoide tekančios elektros srovės sukurto magnetinio lauko poveikio. Pateikiamas algoritmas ir metodas, kaip baigtinių elementų metodu gautą rezultatą panaudoti papildomam slėgiui rasti. Tyrimo rezultatai rodo skystyje išorinio magnetinio lauko sukeliamo slėgio charakteristikas ir galimybes panaudoti šį skystį mechaninėse sistemose. Pateikti gauti rezultatai ir išvados. 


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.5.5527

Pilnas straipsnio tekstas


BIOROBOTO (UUV) DINAMIKA IR MODELIAVIMAS

DU Xiao-xu
Šiaurės vakarų politechnikos universitetas, Youyi Xilu 127,710072 Xi’an, Kinija, el.p.: nwpudxx@163.com
SONG Bao-wei
Šiaurės vakarų politechnikos universitetas, Youyi Xilu 127,710072 Xi’an, Kinija, el.p.: songbaowei@nwpu.edu.cn
PAN Guang
Šiaurės vakarų politechnikos universitetas, Youyi Xilu 127,710072 Xi’an, Kinija, el.p.: panguang601@163.com

Reziumė

Straipsnyje aprašomas bioroboto – automatiškai valdomos povandeninės transporto priemonės (unmanned underwater vehicle– UUV) – dinaminis modelis. Į modelį yra įtrauktas naujas, tikslus skystyje panardintos sparnuotės dinaminės sąveikos su skysčiu modelis. Modelis naudojamas bioroboto UUV, kuris kaip kietas kūnas yra stumiamas keturių mentelių, judėjimui modeliuoti. Modeliavimas naudojamas kaip  pradinio dizaino priemonė bioroboto UUV manevringumui įvertinti. Modeliavimo rezultatai rodo, kad biorobotas gali  nuolat  keisti gylį naudodamas dvi priekines arba visas keturias menteles. Biorobotas UUV puikiai manevruoja esant  nedideliems greičiams.

Pilnas straipsnio tekstas


BALISTINIŲ SKYDŲ ĮTVIRTINIMO ĮTAKA PRAMUŠIMO PROCESO MODELIAVIMUI

K. Jamroziak
Gen. Tadeusz Kosciuszko sausumos pajėgų karo akademija, Czajkowskiego 109, 51-150 Vroclavas, Lenkija, el.p.: krzysztof.jamroziak@wso.wroc.pl
M. Bocian, M. Kulisiewicz
Vroclavo technologijos universitetas, Smoluchowskiego 25, 50-370 Vroclavas, Lenkija, el.p.: miroslaw.bocian@pwr.wroc.pl, maciej.kulisiewicz@pwr.wroc.pl


Reziumė

Straipsnyje aptariami medžiagos pramušimo didelio greičio balistiniu smūgiu tyrimo rezultatai. Analizė atlikta naudojantis dinaminio degeneravimo modeliu, kuris įvertina sausąją trintį. Pasikliaujant medžiagos pramušimo dinaminio modelio parinktais parametrais, identifikuotos konstantos, kurių reikšmės gali turėti didelę įtaką skydo įtvirtinimui. Toks priartėjimas gali būti nagrinėjamas kaip dinaminių apkrovų identifikavimo, naudojant degeneravimo modelius, metodų sintezė.


Pilnas straipsnio tekstas


SLYDIMO GUOLIŲ SU MAGNETINIU SKYSČIU DINAMINĖS CHARAKTERISTIKOS

Jaw-Ren Lin
Taoyuan inovacijų technologijos institutas, Jhongli, Taivanis - 320, el.p.: jrlin@tiit.edu.tw

Reziumė

Šiame straipsnyje pateikti magnetiniu skysčiu tepamų slydimo guolių dinamikos tyrimų rezultatai. Slydimo guoliui su pasvirusiu plėvelės sluoksniu tepti parinktas magnetinis skystis, garantuojantis didesnes apkrovas ir standumo bei slopinimo koeficientus, palyginti su tradiciniais klampiaisiais skysčiais. Dinaminėms slydimo guolių charakteristikoms pagerinti tepant magnetiniu skysčiu kartu panaudojamas ir magnetinis laukas.


Pilnas straipsnio tekstas


MAŽŲ MATMENŲ KETURIŲ ROTORIŲ SRAIGTASPARNIO ADAPTYVIOJO VALDYMO OPTIMIZAVIMAS

Li Jin-song
Shanghai Jiao Tong universitetas, Inžinerijos mokymo centras, Shanghai, Kinija, el.p.: ljs@sjtu.edu.cn
Yang Lian
Shanghai Jiao Tong universitetas, Elektroninės informacijos ir elektrotechnikos mokykla, Shanghai, Kinija, el.p.: yanglian26@sjtu.edu.cn
Wang Le-tian
Shanghai Jiao Tong universitetas, Inžinerijos mokymo centras, Shanghai, Kinija

 


Reziumė

Šis straipsnis yra skirtas mažo keturių rotorių sraigtasparnio  stabilumo ir skrydžio valdymo problemai spręsti. Keturių rotorių sraigtasparnio dinaminis modelis sukurtas remiantis Niutono ir Oilerio lygtimis ir kietojo kūno teorija, o keliamosios jėgos ir valdymo signalo tarpusavio ryšys yra sudarytas antriniu priderinimu. Adaptyviojo valdymo optimizavimo (AVO) metodas valdymo sistemai yra taikomas pirmą kartą ir užtikrina keturių rotorių sraigtasparnio padėties ore stabilumą ir judėjimo valdymą. Modeliavimo ir skrydžio eksperimento realiu laiku rezultatai rodo, kad adaptyviojo valdymo optimizavimo (AVO) metodas užtikrina didesnį stabilumą ore ir geresnį valdomumą realiu laiku, palyginti su bendraisiais adaptyviojo valdymo metodais.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.5.5533

Pilnas straipsnio tekstas


NAUJA TRIKOJO LANKSTO KONSTRUKCIJA

S. Alaci
”Stefan cel Mare” universitetas, Suceava, Univesitatii no.13, 720229 Suceava, Rumunija, el.p.: alaci@fim.usv.ro
F. C. Ciornei
”Stefan cel Mare” universitetas, Suceava, Univesitatii no.13, 720229 Suceava, Rumunija, el.p.: florina@fim.usv.ro
C. Filote
”Stefan cel Mare” universitetas, Suceava, Univesitatii no.13, 720229 Suceava, Rumunija, el.p.: filote@eed.usv.ro

Reziumė

Straipsnyje pristatoma nauja trikojo (pusašio) lanksto konstrukcija. Kinematinė analizė atlikta analitine forma. Paprastai perdavimo santykis yra kintamas. Sprendinys rastas analitiškai, esant reliatyviems poslinkiams tarp trikojo lanksto elementų, ir leidžia nustatyti reliatyvią rutulinių guolių centrų griovelių simetrijos plokštumose trajektoriją. Analitinius rezultatus patvirtina skaitmeninio modeliavimo rezultatai. Daliniu atveju, esant vienodai nutolusioms trikojo lanksto atramoms ir grioveliams, perdavimo koeficientas tampa pastovus. Transmisiją galima gaminti tik naudojant žemesnes kinematines poras, kas leidžia gerokai sumažinti kontaktinius įtempius, nustatomus baigtinių elementų metodu. Be to, skirtingai negu naudojant esamus mechanizmus su  cilindrinėmis jungtimis, sumažėja savaiminio užstrigimo rizika.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.5.5539

Pilnas straipsnio tekstas


SUJUNGTAS ANKERINIS INKARAS STATORIAUS ĮTEMPIMO TRAUKLĖMS

S. Kuosmanen
Lappeenranta technologijos universitetas, Skinnarilankatu 34, 53850 Lappeenranta, Suomija, el.p.: sami.kuosmanen@lut.fi
H. Eskelinen
Lappeenranta technologijos universitetas, Skinnarilankatu 34, 53850 Lappeenranta, Suomija, el.p.: harri.eskelinen@lut.fi
J. Varis
Lappeenranta technologijos universitetas, Skinnarilankatu 34, 53850 Lappeenranta, Suomija, el.p.: juha.varis@lut.fi

 

Reziumė

Pasiūlytas statoriaus plieno lakštų  sujungimo metodas. Tiriamoji konstrukcija susideda iš kompozicinės dalies, kuri veikia kaip suspausta spyruoklė. Straipsnyje pateikti preliminarūs statoriaus galinės dalies suspaudimo tyrimo, atlikto esant adheziniam sujungimui, rezultatai.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.5.5534

Pilnas straipsnio tekstas


ĮPJOVOS KOKYBĖS CHARAKTERISTIKŲ, PJAUNANT NERŪDIJANTĮJĮ PLIENĄ AISI 304 CO2 LAZERIU, OPTIMIZAVIMAS TAGUŠI METODU

M. Madić
Niš universitetas, Niš mechanikos fakultetas, 18000 Niš, Serbija, el.p.: madic@masfak.ni.ac.rs
V. Marinković
Niš universitetas, Niš mechanikos fakultetas, 18000 Niš, Serbija, el.p.: velmar@masfak.ni.ac.rs
M. Radovanović
Niš universitetas, Niš mechanikos fakultetas, 18000 Niš, Serbija, el.p.: mirado@masfak.ni.ac.rs

Reziumė

Šiame darbe pagrindinių lazerio pjovimo parametrų, tokių kaip galios, pjovimo greičio, pagalbinių dujų slėgio ir židinio padėties, dviejų įpjovų kokybinių charakteristikų – įpjovos pločio ir įpjovos kūgiškumo analizei taikytas Taguši metodas.  Azotinis 3 mm storio nerūdijantysis plienas AISI 304  buvo pjaunamas 2,2 kW CO2 lazeriu. Lazerinio pjovimo eksperimentas buvo planuojamas ir atliekamas pagal Taguši eksperimentinę schemą naudojant ortogonaliąją matricą L27. Iš būvių analizės (ANOM), variantų analizės (ANOVA) ir signalo ir triukšmo (S/N) santykio lentelių buvo nustatyti svarbūs lazerio pjovimo parametrai ir tų parametrų lygių abiem įpjovos kokybės charakteristikoms optimalūs deriniai. Rezultatai rodo, kad įpjovos kokybei daugiausia įtakos turi židinio padėtis, o dujų slėgio galima nepaisyti. Nustačius optimalius lazerio pjovimo parametrus sumažėjo įpjovos plotis ir kūgiškumas – atitinkamai 0,312 mm ir 0,83°. Eksperimentų rezultatai gerai sutapo su skaičiavimo rezultatais. Šiame darbe pateikti rezultatai patvirtina Taguši lazerinio pjovimo proceso optimizavimo metodo efektyvumą.

 

Pilnas straipsnio tekstas


ALIUMINIO LYDINIŲ FREZAVIMO PROCESO MODELIAVIMAS: 3D BEM TAIKYMAS

M. Asad
Mokslo ir taikomųjų technologijų kompetencijos centras, Islamabadas, Pakistanas, el.p.: masadakhtar@yahoo.com
T. Mabrouki
Lyon universitetas, INSA-Lyon, LaMCoS, UMR5259, F69621, Prancūzija, el.p.:tarek.mabrouki@insa-lyon.fr

 

Reziumė

Straipsnyje aprašomas 3D BEM taikymas pjovimo gylio ir pjovimo greičio įtakai paviršiaus ir drožlės morfologijai nustatyti apdirbant aliuminio lydinį A2024-T351. Pagrindinis tikslas - geriau  suvokti drožlės susidarymo reiškinį pradedant paruošiamuoju ir baigiant glotniojo frezavimo pagal pastūmą procesu. Atlikta dviejų vienas po kito einančių žingsnių skaitinė analizė. Pirmiausia sukurtas paruošiamojo apdirbimo 3D modelis. Modeliavimo rezultatai palyginti su eksperimentiniais.  Sukurti pusglotnio ir glotniojo apdirbimo skaitiniai modeliai. Nustatyta, kad atliekant glotniojo apdirbimo operacijas ruošinio mazginis perstūmimas išilgai pjovimo gylio būna didesnis. Tai reiškia, kad padidėja netamprios deformacijos tūrio procentas, taigi ir energijos sklaida. Be to, skaitmeniškai buvo nustatyta, kad, esant didesniems pjovimo greičiams, medžiaga sustiprėja dėl sukietinimo reiškinio veikiant tempimo deformacijoms. Šie sustiprinimo reiškiniai leidžia gauti ištisinę drožlę ir geros kokybės paviršiaus topologiją baigiamosiose pjovimo operacijose, atliekamose didesniais greičiais.

 

http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.5.5538

Pilnas straipsnio tekstas


PLĖTIMOSI IR DEFORMACIJŲ VEIKIAMŲ ALKŪNINIO VELENO KAKLIUKŲ GUOLIŲ FUNKCIONAVIMAS

B. Mansouri
Oran mokslo ir technologijos universitetas, Aeronautikos ir reaktyvinių sistemų laboratorija (LAPS), Alžyras, el.p.: Smail_Mansouri@yahoo.fr
A. Belarbi
Oran mokslo ir technologijos universitetas, Aeronautikos ir reaktyvinių sistemų laboratorija (LAPS), Alžyras,el.p.: Belarbi_abd@yahoo.fr
B. Imine
Oran mokslo ir technologijos universitetas, Aeronautikos ir reaktyvinių sistemų laboratorija (LAPS), Alžyras, el.p.: Imine_b@yahoo.fr
N. Boualem
Oran mokslo ir technologijos universitetas, Kompozitų ir naujų medžiagų laboratorija (LSCMI), Alžyras, el.p.: nour_boualem@yahoo.fr

Reziumė

Pastaruoju metu plačiai, bet atskirai vienas nuo kito buvo nagrinėjami temperatūros ir slėgio sukelti šilumos ir mechaniniai efektai. Tik keletas darbų buvo skirta abiem reiškiniams, kartu vykstantiems alkūniniame velene ir padėvėtuose guoliuose, kuriems keliami labai griežti reikalavimai. Siekiant priartėti prie tikrovės ir sugretinti su kitais darbais, buvo susidomėta tampriu termodinaminiu reiškiniu. Tiriamasis modelis įvertina deformacijas, atsirandančias dėl guolio įtempių, taip pat išsiplėtimą bei klampos sumažėjimą dėl šilumos mainų tarp tepalo ir guolio. Vidaus degimo variklio alkūninio veleno guolių modeliavimo rezultatai rodo, kad šiluminiai poveikiai turi didelę įtaką guolių darbui.

,

http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.5.5528

Pilnas straipsnio tekstas


RITININIO DINAMOMETRO TAIKYMAS AUTOMOBILIO BANDYMAMS

J. Czaban
Bialystoko technologijos universitetas, Wiejska Str. 45C, 15-351 Bialystokas, Lenkija, E -mail: jczaban@pb.edu.pl
D. Szpica
Bialystoko technologijos universitetas, Wiejska Str. 45C, 15-351 BiaJ. Czabanlystokas, Lenkija, E -mail: dszpica@pb.edu.pl

Reziumė

Straipsnyje aprašoma įrenginio, leidžiančio atlikti automobilio dinaminius važiavimo bandymus naudojant ritininį dinamometrą. Sukurta sistema leidžia atlikti standartizuotus ir norimo greičio bandymus. Išmetimo dujų analizatoriaus ir degalų tekėjimo matuoklio kartu su ritininiu dinamometru panaudojimas leido įvertinti degių dujų sudėtį bei degalų sąnaudas esant tam tikroms bandymų sąlygoms.

 

http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.5.5542

Pilnas straipsnio tekstas


LYTIES POVEIKIS APATINIŲ GALŪNIŲ NUŠOKIMO KINEMATIKOS RODIKLIAMS NUOVARGIO METU

L. Daniusevičiūtė, V. Linonis
Kauno technologijos universitetas, Studentų 48, 44354 Kaunas, Lietuva, el.p.: laura.daniuseviciute@ktu.lt
M. Brazaitis
Lietuvos sporto universitetas, Sporto 6, 44221 Kaunas, Lietuva, el.p.: marius.brazaitis@lsu.lt

Reziumė

Tyrimo tikslas įvertinti lyties poveikį apatinių galūnių nušokimo kinematikos rodikliams nuovargio metu. Lyginant rezultatus 100 šuolio metu, nustatytas moterų didesnis šuolio aukščio mažėjimas. Tačiau nustatytos mažesnės moterų klubo bei kelio sąnarių kampo reikšmės, taip pat mažesnės EMG reikšmės T2 fazėje. Koreliacijos koeficientai buvo didesni moterų nei vyrų lyginant šuolio aukštį ir EMG mažėjimą tarpusavyje, kaip ir lyginant šuolio kinetikos rodiklius. 100 šuolio metu didesnis EMG vidutinės kvadratinės amplitudės rodiklių mažėjimas buvo pastebėtas tarp vyrų negu tarp moterų.

 

http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.5.5532

Pilnas straipsnio tekstas


Žurnalo numeriai
Konferencijų kalendorius