Logo
MOKSLINIS ŽURNALAS "MECHANIKA"
English Lietuviškai
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
Žurnalas "MECHANIKA"
Straipsnių autorių zona
Vartotojo vardas:

Slaptažodis:



Slaptažodžio priminimas
Registracija
Recenzentams

Recenzuojamo straipsnio kodas:

KONFERENCIJA "MECHANIKA" svetainė

Žurnalas "MECHANIKA"

Turinys 19(3)

KIETO DEFORMUOJAMO KŪNO MECHANIKA

S. Spinu.Ištobulintas skaitinis intarpų uždavinio sprendimo metodas (straipsnis anglų kalba)
V. Varinauskas, S. Diliūnas, M. Kubilius, R. Kubilius.Gembės ilgio įtaka viso dantų lanko protezo fiksavimo varžteliuose „All-on-4” susidarančių įtempių pokyčiams (straipsnis anglų kalba)
Mohammad Zehsaz, Hadi Mehdipour, Alireza Alimohammadi.Ortotropinių ašių sukimasis su įtempių kryptimi nesutampančiuose metalo lakštuose (straipsnis anglų kalba)

SKYSČIŲ IR DUJŲ MECHANIKA

A. Sohail, D. Vieru, M. A. Imran.Šoninių sienelių įtaka maksvelo skysčio pulsuojamajam judėjimui virš begalinės plokštelės (straipsnis anglų kalba)
M. Aounallah, M. Belkadi, L. Adjlout, O. Imine.Šuolių modeliavimas T jungtyse turbulentinio ir šilumos maišymo sistemose (straipsnis anglų kalba)
A. Molavi, M.H. Kayhani.Eksperimentinis vėjo pertvaros tyrimas natūralaus sausojo aušinimo bokštų viršaus schemose (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ DINAMIKA

V. Rimavičius, D. Čalnerytė, R. Barauskas.Skirtingos skiriamosios gebos zonų sujungimas austų kompozitų dinaminuose baigtinių elementų modeliuose (straipsnis anglų kalba)
M. Vaičekauskis, R. Gaidys, V. Ostaševičius.Kraštinių sąlygų įtaka išmaniojo tekinimo peilio virpesių modoms (straipsnis anglų kalba)
I. Komorska.Variklio vibracijų signalų adaptyvusis modelis mechaniniams defektams diagnozuoti (straipsnis anglų kalba)
S. S. Ganji, A.Barari, Abdolhossein Fereidoon, S. Karimpour.Srovės perdavimo laidų ir atramų virpesių tarpusavio sąveika (straipsnis anglų kalba)
Liang Dong, WenCheng Tang.Hibridinis modeliavimas ir rutulinio recirkuliacinio pastūmos sraigto sistemos struktūrinė dinaminė analizė (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS IR OPTIMIZAVIMAS

M. Galdikas, A. Vilkauskas.Vėjo jėgainės menčių aerodinaminių charakteristikų tyrimas (straipsnis anglų kalba)
Wei Zhang, Xiang Shi, Dongbo Li.Matematinis varančiojo sraigto modeliavimas ir kvsm pereinamosios kreivės projektavimas (straipsnis anglų kalba)

MECHANINĖS TECHNOLOGIJOS

M. Hirvimäki, M. Manninen, A. Sundberg, P. Uusi-Kyyny, A. Salminen.Lazerinio medžiagų apdirbimo taikymas projektuojant ir gaminant mažų matmenų įrenginius (straipsnis anglų kalba)
J. R. S. Moreno, J. C. S. Francisco.Ryškus sudvejintų nerūdijančiųjų plienų feritinės fazės kietumo padidėjimas dėl struktūrinių pokyčių žemose temperatūrose (straipsnis anglų kalba)
Y. Zhang, D. Umbrello, T. Mabrouki, S. Rizzuti, D. Nelias, Y. Gong.Skirtingų baigtinių elementų modelių taikymas titano lydinio TI-6AL-4V pjovimo operacijoms (straipsnis anglų kalba)
A. Sirvydas, J. Nadzeikienė, P. Kerpauskas, T. Ūksas.Šilumos į mechaninį darbą transformavimo principas (straipsnis anglų kalba)

 

Straipsnių reziumė

IŠTOBULINTAS SKAITINIS INTARPŲ UŽDAVINIO SPRENDIMO METODAS

S. Spinu
Suceava universitetas, 13th University Street, 720229, Suceava, Rumunija, el.p.: sergiu.spinu@fim.usv.ro

Reziumė

Straipsnyje pateikiamas ištobulintas skaitinis intarpų pasirenkamame tūryje uždavinio su deformacijų tikrinėmis reikšmėmis sprendimo metodas. Šiuolaikinis veidrodinio atspindžio algoritmas įgyja pranašumų, palyginti su daugiadimensiu algoritmu, pagrįstu konvoliucijos ir koreliacijos teoremomis. Įvairūs taisyklingos formos intarpai, pasižymintys pastoviomis deformacijų tikrinėmis reikšmėmis, gerai sutampa. Metodas pritaikytas nustatyti kritiniam atstumui tarp dviejų gretimų sferinės formos intarpų, turinčių tolygių ir netolygių plėtimosi deformacijų reikšmes.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.3.4657


Pilnas straipsnio tekstas


GEMBĖS ILGIO ĮTAKA VISO DANTŲ LANKO PROTEZO FIKSAVIMO VARŽTELIUOSE „ALL-ON-4” SUSIDARANČIŲ ĮTEMPIŲ POKYČIAMS

V. Varinauskas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veido ir žandikaulių chirurgijos klinika, Eivenių 2, 50009, Lietuva, el.p.: vaidas.varinauskas@gmail.com

S. Diliūnas

Kauno technologijos universitetas, Deformuojamų kūnų mechanikos katedra, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: saulius.diliunas@ktu.lt

M. Kubilius

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veido ir žandikaulių chirurgijos klinika, Eiveniu st. 2, 50009, Lietuva, el.p.: Mariuskubilius@yahoo.com

R. Kubilius

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veido ir žandikaulių chirurgijos klinika,, Eiveniu st. 2, 50009, Lietuva, el.p.: ricardas.kubilius@kaunoklinikos.lt

Reziumė

Bedančiams pacientams gydyti vis dažniau taikoma All-on-4 koncepcija, paremta viso apatinio žandikaulio dantų lanko protezavimui naudojant keturis dantų implantus. Kadangi konstrukcijoje naudojamos abipusės gembės, kurių ilgis nėra standartizuotas, susiduriama su mechaninėmis techninėmis komplikacijomis – fiksaciniai protezo varžteliai atsisuka arba lūžta.

Šiame straipsnyje analizuojami skaitiniu metodu gauti sistemos varžtuose susidarančių įtempių pokyčiai, kintant implantų ir apkrovos padėtims, taip pat tiltinio protezo gembinės dalies ilgiui. Straipsnyje nagrinėjama, kaip ir kiek minėti veiksniai sąlygoja fiksaciniuose varžtuose susidarančius įtempius. Gauti rezultatai rodo, kad implantologai turėtų vengti sukti implantus arti vienas kito ir nenaudoti ilgesnių negu trijų dantų gembių. Palankiausias implantų išdėstymas yra 4-2-2-4.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.3.3614

Pilnas straipsnio tekstas


ORTOTROPINIŲ AŠIŲ SUKIMASIS SU ĮTEMPIŲ KRYPTIMI NESUTAMPANČIUOSE METALO LAKŠTUOSE

Mohammad Zehsaz
Tabriz universitetas, Mechanikos katedra, Tabriz 51666, Iranas, el.p.: zehsaz@tabrizu.ac.ir
Hadi Mehdipour
Tabriz universitetas, Mechanikos katedra, Tabriz 51666, Iranas, el.p.: h.mahdipour87@ms.tabrizu.ac.ir
Alireza Alimohammadi
Tabriz universitetas, Mechanikos katedra, Tabriz 51666, Iranas, el.p.: ar.alimohammadi@hotmail.com

Reziumė

Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad kai ortotropiniai metalo lakštai yra veikiami įtempių, nesutampančių su jų kryptimi, ašys persiorientuoja, o ortotropinė simetrija išsaugoma. Šiame darbe šis reiškinys tiriamas ir formuluojamas remiantis tokia prielaida: pagrindinė plastinių deformacijų didėjimo kryptis yra ta pati kaip ir metalo lakšto ortotropinių ašių kryptis ir Lankfordo skaičius lieka nepakitęs. Pateikiamas paprastas ir pritaikomas metodas, kuris susieja ortotropinės ašies sukimosi greitį veikiant neašiniam įtempiui, sukeliančiam plastinės deformacijos prieaugį. Taip pat pasiūlytas naujas  supaprastintas metodas ortotropinės ašies sukimosi krypčiai nustatyti, kai įtempiai nesutampa su ašies kryptimi. Parodyta, kad pasiūlytieji  metodai gali būti sėkmingai taikomi ortotropinių ašių sukimosi greičiui ir krypčiai nustatyti, o gaunami rezultatai gerai sutampa su eksperimentiniais.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.3.2597

Pilnas straipsnio tekstas


ŠONINIŲ SIENELIŲ ĮTAKA MAKSVELO SKYSČIO PULSUOJAMAJAM JUDĖJIMUI VIRŠ BEGALINĖS PLOKŠTELĖS

A. Sohail
G. C. universitetas, Abdus Salam matematikos mokslų mokykla, New Muslim Town 68-B, Lahore 54600, Pakistan, el.p.: sohailahmad27@gmail.com
D. Vieru
Iasi “Gheorghe Asachi” technikos universitetas, Bd. D. Mangeron nr. 67, Iasi 700050, Rumunija, el.p.: dumitru_vieru@yahoo.com
M. A. Imran
G. C. universitetas, Abdus Salam matematikos mokslų mokykla, New Muslim Town 68-B, Lahore 54600, Pakistan
el.p.: imranasjad11@yahoo.com

Reziumė

Pradinis vertinimas, atitinkantis Maksvelo skysčio pulsuojamąjį judėjimą tarp šoninių statmenų plokštelei sienelių, atliktas naudojant integrines transformacijas. Apie skysčio judėjimą dėl pulsuojančios šlyties poveikio sienelei literatūroje mažai kalbama. Sprendiniai, atitinkantys judėjimą virš begalinės plokštelės, kurią liečia pulsuojančio skysčio apkrova, yra gauti kaip ribiniai bendrojo sprendinio atvejai. Visi sprendiniai yra pateikti nusistovėjusio ir pereinamojo sprendinių sumos pavidalu ir lengvai gali būti konkretizuoti suteikiant panašius sprendinius niutoniniams skysčiams. Jie nusako skysčio judėjimą po kurio laiko nuo jo pradžios. Po šio laiko, kai pereinamasis procesas baigiasi, skysčio judėjimas išreiškiamas nusistovėjusiais sprendiniais, kurie yra periodiniai ir nepriklausomi nuo pradinių sąlygų. Tačiau jie tenkina ribines sąlygas ir vyraujančias lygtis. Grafiškai apibrėžti atstumas tarp sienelių, kuriam esant skysčio greičiui kanalo viduryje įtaka nedaroma, ir laikas būtinas, nusistovėjusiam režimui pasiekti.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.3.4665

Pilnas straipsnio tekstas


ŠUOLIŲ MODELIAVIMAS T JUNGTYSE TURBULENTINIO IR ŠILUMOS MAIŠYMO SISTEMOSE

M. Aounallah
USTOran MB, Navale aero ir hidrodinamikos laboratoija, Alžyras, el.p.: aounallah_2000@yahoo.fr
M. Belkadi
USTOran MB, Navale aero ir hidrodinamikos laboratoija, Alžyras, el.p.: belkadigma@yahoo.fr
L. Adjlout
Laboratoire dAéro-Hydrodynamique Navale, USTOran MB, Alžyras, el.p.: adjloutl@yahoo.fr
O.Imine
USTOran MB, Navale aero ir hidrodinamikos laboratoija, Alžyras, el.p.: imine_omar@yahoo.fr

Reziumė

Skaitmeniškai ištirtas turbulentinis ir šilumos maišymas horizontaliose T jungtyse. Šios studijos tikslas – nustatyti maišytuvo ilgį T jungtyje, kai skerspjūvyje pasiektas tolygus temperatūrinis pasiskirstymas. Nusistovėjęs trimatis turbulentinis srautas pagrindinio šalto įvado vamzdyje tiriamas esant Reinoldso skaičiui 0.7 × 105 . Tinklelis sukurtas ištęsimo būdu taip, kad stiprūs gradientai pasienio zonose būtų įvertinti kaip pridera. Keturi turbulentiškumo modeliai tęstuoti numatant nutraukti Reinoldso įtempių tenzorių galimybę: standartas k-ε,standartas k-ω, k-ω SST ir RSM modeliai. Visais modeliuotais atvejais gauti geri kokybiniai rezultatai. Kiekybiniai palyginimai rodo, kad standartiniai k-ε ir RSM modeliai įvertina sumažintas ar padidintas reikšmes, nes abu k-ω modeliai yra tarpusavyje artimi. Nustatyta, kad 80 colių ilgis yra pakankamas tolygiai pasiskirsčiusiai temperatūrai gauti 1°C tikslumu. Ilgesnio vamzdžio tyrimus maišymo vamzdžio ilgio įtakai nustatyti reikėtų tęsti.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.3.4663

Pilnas straipsnio tekstas


EKSPERIMENTINIS VĖJO PERTVAROS TYRIMAS NATŪRALAUS SAUSOJO AUŠINIMO BOKŠTŲ VIRŠAUS SCHEMOSE

A. Molavi
Shahrood technologijos universitetas, Mechanikos fakultetas, Shahrood, Iranas, el.p.: amir_molavi61@yahoo.com
M. H. Kayhani
Shahrood technologijos universitetas, Mechanikos fakultetas, Shahrood, Iran, el.p.: h_kayhani@shahroodut.ac.ir

Reziumė

Natūralaus sausojo aušinimo bokštai yra vieni populiariausių elektrinėse, eksploatuojamose sauso klimato zonose. Viena iš šių bokštų problemų yra aplinkos veiksnių įtaka jų eksploatacinėms savybėms. Vėjas yra vienas iš tokių veiksnių. Jis sukuria reiškinį, vadinamą vėjo dangčiu, kuris trukdo pasišalinti išmetamosioms dujoms. Šiame darbe, naudojant aerodinaminį vamzdį ir vielinį anemometrą, tiriama vėjo įtaka bokšto srautų pasiskirstymui. Taip pat tiriama vėjo pertvara, slopinanti šį reiškinį.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.3.4653



Pilnas straipsnio tekstas


SKIRTINGOS SKIRIAMOSIOS GEBOS ZONŲ SUJUNGIMAS AUSTŲ KOMPOZITŲ DINAMINUOSE BAIGTINIŲ ELEMENTŲ MODELIUOSE

V. Rimavicius
Kauno technologijos universitetas, Studentų 50 - 407, 51368 Kaunas, Lietuva, el.p.: vidmantas.rimavicius@gmail.com
D. Calneryte
Kauno technologijos universitetas, Studentų 50 - 407, 51368 Kaunas, Lietuva, el.p.: d.calneryte@stud.ktu.lt
R. Barauskas
Fizikos mokslų ir technologijos centras, Demokratų 53, 48485 Kaunas, Lietuva, el.p.: rimantas.barauskas@ktu.lt
 

Reziumė

Pateiktas metodas suaustos struktūros pavidalo taikinių  sąveikos su sviediniu suprastintam dinaminiam baigtinių elementų modeliui sukurti. LS-DYNA baigtinių elementų terpėje sukurtas modelis, kuriame aprašyta visų suaustos struktūros siūlų tarpusavio kontaktinė sąveika. Tai  atskaitos modelis, pagal kurį suderinamos suprastintų modelių parametrų reikšmės. Ekvivalenčios membranos modelis buvo panaudotas nutolusioms nuo kontakto vietos modelio zonoms pavaizduoti. Membranos parametrai parenkami tokie, kad užtikrintų skersinių ir išilginių bangų sklidimo greičius membranoje artimus tiems, kurie būdingi suaustai struktūrai. Suprastintas suaustos struktūros modelis paremtas gardelės konstrukcija, kurios mazgai tarpusavyje susieti tamprumo ir klampumo elementais. Panaudojant suprastintą modelį, kiekviename skaitinio integravimo laike žingsnyje pakanka analizuoti kontaktinę sąveiką tarp kulkos ir gardelės mazgų. Supaprastinto modelio parametrai apskaičiuojami sprendžiant optimizavimo uždavinį, kurio tikslo funkcija yra suminis atskaitos ir suprastinto modelio poslinkių netikties įvertis. Dirbtinių neuroninių tinklų metodas buvo panaudotas kaip alternatyva suprastinto modelio parametrams apskaičiuoti.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.3.4654

Pilnas straipsnio tekstas


KRAŠTINIŲ SĄLYGŲ ĮTAKA IŠMANIOJO TEKINIMO PEILIO VIRPESIŲ MODOMS

M. Vaičekauskis
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: Modestas.Vaicekauskis@ktu.lt
R. Gaidys
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: Rimvydas.Gaidys@ktu.lt
V. Ostaševičius
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: vytautas.ostasevicius@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje pateikta aukštojo dažnio virpesiais žadinamo tekinimo peilio tikrinių virpesių (modų) analizė, atlikta įtvirtinus jį skirtingais būdais. Nustatyta, kuriais būdais įtvirtinus tekinimo peilį modos lokalizuojasi ar dengia viena kitą. Taip pat atliktas periodinio tekinimo peilio atsako į periodinį poveikį tyrimas. Atlikus šį tyrimą su trimis skirtingais būdais įtvirtintais tekinimo peiliais, nustatyta, kad įtvirtinus peilius penktuoju būdu vyrauja jų išilginių virpesių moda, kurios amplitudė  yra didžiausia.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.3.4373

Pilnas straipsnio tekstas


VARIKLIO VIBRACIJŲ SIGNALŲ ADAPTYVUSIS MODELIS MECHANINIAMS DEFEKTAMS DIAGNOZUOTI

I. Komorska
Radom technikos universitetas, Mechanikos katedra, Chrobrego 45, 26-600 Radom, Lenkija, el.p.: iwona.komorska@pr.radom.pl

Reziumė

Variklio vibracijų ir triukšmo signalų analizė, pritaikyta variklio darbui įvertinti, taip pat suteikia informacijos apie vožtuvų tarpelius, galvutės tarpiklio pažeidimus ir variklio judamųjų dalių išsidėvėjimą. Kai variklio rida didėja, didėja ir judamųjų elementų išsidėvėjimas, o dėl to kinta vibracijų ir triukšmo lygis. Defektų diagnostika gali būti atliekama palyginant su modelio vibroakustiniais signalais. Tačiau modelis turi būti adaptuojamas po kiekvieno judamųjų elementų pokyčio ir po kiekvieno variklio kapitalinio remonto. Dėl to tai turi būti lengvai ir automatiškai identifikuojama. Pasiūlyti bazinio modelio sudarymo ir jo identifikavimo metodai. Modeliavimu pagrįstas pasiūlytasis diagnostikos metodas darbe buvo panaudotas variklio išmetimo vožtuvo diagnostikai.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.3.4658

Pilnas straipsnio tekstas


SROVĖS PERDAVIMO LAIDŲ IR ATRAMŲ VIRPESIŲ TARPUSAVIO SĄVEIKA

S.S. Ganji
Islamic Azad universitetas, Mokslo ir tyrimų centras, Jaunųjų ir elitinių mokslininkų klubas, Teheranas,
Iranas, el.p.: r.alizadehganji@gmail.com
A. Barari
Aalborg universitetas, Statybos katedra, Sohngårdsholmsvej 57, DK-9000 Aalborg, Aalborg, Danija,
el.p.: ab@civil.aau.dk

Abdolhossein Fereidoon
Semnan universitetas,Inžinerijos fakultetas, Mechanikos katedra, Semnan, Iranas
S. Karimpour
Islamic Azad universitetas, Mokslo ir tyrimų centras, Jaunųjų ir elitinių mokslininkų klubas, Teheranas, Iranas

Reziumė

Straipsnyje aptariami apytiksliai analitiniai metodai – iteracijų trikdžio metodas (ITM), parametrų išplėtimo metodas (PIM) ir variacinio priartėjimo metodas (VPM) – vieno laisvės laipsnio (1 l.l.) netiesinėms virpesių sistemoms tirti. Pateikta keletas skaitinių pavyzdžių, tokių kaip dinaminės elektros srovės laidų ir kolonų virpesių analizė ir jos rezultatų palyginimas su tiksliais duomenimis. Tiriama skirtingų specifinių parametrų ir pradinių reikšmių, pavyzdžiui, masės ir standumo, įtaka ir pasiekiamas norimas tikslumas – išskirtinis pasiūlytiems sprendimams visame virpesių amplitudžių diapazone.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.3.4659

Pilnas straipsnio tekstas


HIBRIDINIS MODELIAVIMAS IR RUTULINIO RECIRKULIACINIO PASTŪMOS SRAIGTO SISTEMOS STRUKTŪRINĖ DINAMINĖ ANALIZĖ

Liang Dong
Southeast universitetas, Mechanikos mokykla, Nanjing, Kinija, el.p.: dl_seu@163.com
WenCheng Tang
Southeast universitetas, Mechanikos mokykla, Nanjing, Kinija, el.p.: tangwc@seu.edu.cn

Reziumė

Norint turėti pilną rutulinio recirkuliacinio pastūmos sraigto struktūrinės dinamikos vaizdą šiame straipsnyje pateiktas hibridinis modeliavimo metodas. Dinaminės rutulinio recirkuliacinio pastūmos sraigto charakteristikos analizuojamos paskirstytųjų parametrų strypui įvertinant ašinę, sukimo ir lenkimo dinamiką. Dinaminė besisukančio sraigto žadinamo ašine kryptimi lygtis su apibendrintomis ribinėmis sąlygomis sudaryta Lagranžo priartėjimu. Lyginant su eksperimento rezultatais modelis gali tiksliai įvertinti rutulinio recirkuliacinio pastūmos sraigto struktūrinę dinamiką. Tokių parametrų, kaip stalo masė, sraigto žingsnis, stalo padėtis ir struktūrinės dinamikos išankstinė rutulinio recirkuliacinio sraigto apkrova yra aptariama. Galiausiai hibridinis modelis yra integruotas į servo valdymo sistemą, kuri sudaro integruotą galimo servo mechanizmo brėžinį.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.3.4662

Pilnas straipsnio tekstas


VĖJO JĖGAINĖS MENČIŲ AERODINAMINIŲ CHARAKTERISTIKŲ TYRIMAS

M. Galdikas
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: mantas.galdikas@stud.ktu.lt
A. Vilkauskas
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: andrius.vilkauskas@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje pateiktas modeliavimo programa Solidworks Flow Simulationatlikta asimetrinio ir simetrinio profilių menčių srautų analizė esant skirtingiems oro srauto greičiams. Analizė atlikta keičiant mentės padėtį oro srauto atžvilgiu, kad būtų galima nustatyti optimalius atakos kampus. Pagal gautus rezultatus rasti mentes veikiantys sukimo momentai ir menčių atakos kampai, kurių dėka gaunamos maksimalios sukimo momentų reikšmės.

Atlikus modeliavimą, įvertinant menčių sukimosi dažnį, gautos darbinės sukimo momentų kreivės. Darbe apskaičiuojama vėjaračio sudaryto iš skaičiuojamųjų menčių generuojama galia ir stabdymo režimo atakos kampų reikšmės. Atlikus analizę nustatyta, kad tos pačios stygos ilgio asimetrinio profilio mentė generuoja didesnį sukimo momentą, tuo pačių ir galią, negu simetrinio profilio mentė.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.3.4666

 

Pilnas straipsnio tekstas


MATEMATINIS VARANČIOJO SRAIGTO MODELIAVIMAS IR KVSM PEREINAMOSIOS KREIVĖS PROJEKTAVIMAS

Wei Zhang
Nanjing mokslo ir technologijos universitetas, Nanjing, Kinija, el.p.: rebol123@163.com.cn
Xiang Shi
Nanjing technologijos institutas, Nanjing, Kinija, el.p.: nj_shixiang@yahoo.com.cn
Dongbo Li
Nanjing mokslo ir technologijos universitetas, Nanjing, Kinija, el.p.: db_calla@yahoo.com.cn

Reziumė

Straipsnyje analizuojamas kintamo varančiojo sraigto mechanizmo (KVSM) kintamo spindulio varančiojo sraigto matematinis modelis, sukurtas taikant kintamos varančiosios transmisijos teorijos metodą. Jame taip pat studijuojamos kintamo varančiojo sraigto cilindrinio paviršiaus geometrinės charakteristikos, o kreivumas ir susukimas yra išreikšti z=f(t)  funkcija, kuri tinka pereinamajai kreivei tirti. Prieita prie išvados, kad sraigto geometrinis kreivumas cilindriniame paviršiuje yra tolygus geometriniam kreivumui linijos plokštumoje, kuri gaunama ištęsiant cilindrinį paviršių ašies kryptimi, kad pereinamosios kreivės brėžinį būtų galima perkelti į plokštumą.

Pereinamosios kreivės brėžinyje apskritiminis lankas ir polinominė kreivė buvo pasirinkti sujungiant dvi žinomas kreives, paskui, remiantis kraštinėmis sąlygomis, įterptas pereinamosios kreivės funkcionalas.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.3.4664

Pilnas straipsnio tekstas


LAZERINIO MEDŽIAGŲ APDIRBIMO TAIKYMAS PROJEKTUOJANT IR GAMINANT MAŽŲ MATMENŲ ĮRENGINIUS

M. Hirvimäki
Lappeenranta technologijos universitetas, Tuotantokatu 2, 53850 Lappeenranta, Suomija, el.p.: marika.hirvimaki@lut.fi
M. Manninen
Lappeenranta technologijos universitetas, Tuotantokatu 2, 53850 Lappeenranta, Suomija
A. Sundberg
Aalto universitetas, PO Box 16100, Aalto, Suomija, el.p.: aarne.sundberg@aalto.fi
P. Uusi-Kyyny
Aalto universitetas, PO Box 16100, Aalto, Suomija
A. Salminen
Lappeenranta technologijos universitetas, Tuotantokatu 2, 53850 Lappeenranta, Suomija
Turku Ltd mašinų technologijos centras, Lemminkäisenkatu 28, 20520 Turku, Suomija, el.p.: antti.salminen@lut.fi

 

 

Reziumė

Mažų matmenų įrenginių lazerinio apdirbimo ypatumai apdirbamojoje pramonėje yra aktualūs, bet realiai jie mažai naudojami. Šioje studijoje ištirtas trijų nedidelių įrenginių –  mikrodistiliacijos kolonos, mikro-KIK (kintamo ilgio kodavimo) įrenginio ir TT (turbininio trapo) reaktoriaus – tinkamumas apdirbti lazeriu. Šie įrenginiai naudojami chemijos pramonėje, o jų matmenys yra nuo 200 µm iki 2 mm. Nustatyta, kad lazerinis apdirbimas tinka tokio tipo įrenginių gamybai dėl nedidelio ir tikslaus šilumos tiekimo suvirinant bei pjaustant ir laisvo tiek pačios medžiagos, tiek jos formos pasirinkimo, kas laikoma privalumu projektavimo stadijoje.

 

http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.3.4660

Pilnas straipsnio tekstas


RYŠKUS SUDVEJINTŲ NERŪDIJANČIŲJŲ PLIENŲ FERITINĖS FAZĖS KIETUMO PADIDĖJIMAS DĖL STRUKTŪRINIŲ POKYČIŲ ŽEMOSE TEMPERATŪROSE

J. R. S. Moreno
Parana federalinis technologijos universitetas, Mechanikos katedra. Cornélio Procópio - PR, Brazilija, el.p.: joaosartori@utfpr.edu.br
J. C. S. Francisco
Parana federalinis technologijos universitetas, Mechanikos katedra. Cornélio Procópio - PR, Brazilija, el.p.: jcesar@utfpr.edu.br

Reziumė

Sudvejinto nerūdijančiojo plieno bandiniai 3000, 5000 ir 7000 valandų buvo sendinami žemose 300°C ir 400°C temperatūrose. Kaip keičiasi mikrostruktūros kietumas, buvo stebima atleidimo laikotarpiu optinio mikroskopo ir fazių procentiniais matavimais. Nanokietumas buvo panaudotas fazei, turinčiai įtakos bendrajam kietumui, identifikuoti. G fazės pasirodymo pagreitinimas ir a fazė dėl išcentrinės dekompozicijos buvo identifikuoti elektronų dekompozicijos vaizdo perdavimu. Nustatyta, kad mikro­struktūriniai pokyčiai veikia bendrąsias savybes, ypač bendrąjį kietumą. TEM rezultatai parodė, kad dažniausiai yra pagreitinamas chromu praturtintos feritinės fazės pasirodymas. Taip pat išryškėjo aiškūs skirtumai tarp mažesnio ir didesnio chromo kiekio bandinių kinetikos ir pagreitinimo. Pagreitinimo reiškinys ir chromu praturtintų fazių susijungimas turi būti susiję su kietumo didėjimo ir mažėjimo tendencijomis.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.3.4655

Pilnas straipsnio tekstas


SKIRTINGŲ BAIGTINIŲ ELEMENTŲ MODELIŲ TAIKYMAS TITANO LYDINIO TI-6AL-4V PJOVIMO OPERACIJOMS

Y. Zhang, T. Mabrouki, D. Nelias
Lyon universitetas, CNRS, INSA-Lyon, LaMCoS, UMR5259, F69621, Prancūzija, el.p.: zyc8910@yahoo.cn
D. Umbrello
Calabria universitetas, Mechanikos katedra, 87036 Rende (CS), Italijaq, el.p.: d.umbrello@unical.it
S. Rizzuti
Torino politehnika, DISPEA, 10129 Torino, Italija, el.p.: stefania.rizzuti@polito.it
Y. Gong
Northeastern universitetas, Mechanikos ir automatikos mokykla, Shenyang, 110819, Kinija,
el.p.: gongyd@mail.neu.edu.cn

Reziumė

Taikant baigtinių elementų modelius pjovimo operacijoms kyla didelė painiava dėl netiesiškų ir multifizikinių ryšių. Nepaisant to, nėra nusistovėjusio standarto pjovimo modeliams, sukurtiems skirtinga programine įranga, palyginti. Šiame darbe nagrinėjamos įvairios galimybės titano lydinio Ti-6Al-4V ortogonalaus pjovimo operacijas modeliuoti naudojantis dviem komerciniais paketais: ABAQUS ir DEFORM. Siekiama parodyti, kaip nagrinėjamas optimalus baigtinių elementų skaitinis priartėjimas gali veikti sutarimus ar prieštaravi-mus vertinant abiem paketais gautus rezultatus. Norint perduoti lyginamuosius rezultatus abiem atvejais buvo laikomasi panašių geometrinių ir pjovimo sąlygų. Prista-tyta multifizikinė drožlės formavimosi, pjovimo jėgų, temperatūros kitimo ir paviršiaus integralumo įtakos samprata. Be to, siekiant išsamiau panagrinėti skaitines prielaidas, skaitiniai rezultatai palyginti su eksperimen-tiniais, o modeliavimo uždaviniai buvo skirti proceso inovacijoms panaudoti ir palaikyti.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.3.4656

Pilnas straipsnio tekstas


ŠILUMOS Į MECHANINĮ DARBĄ TRANSFORMAVIMO PRINCIPAS

A. Sirvydas
Aleksandro Stulginskio universitetas, Studentų 11, 53361 Akademija, Kauno r., Lietuva, el.p.: Algimantas.Sirvydas@asu.lt
J. Nadzeikienė
Aleksandro Stulginskio universitetas, Studentų 11, 53361 Akademija, Kauno r., Lietuva, el.p.: Jurate.Nadzeikiene@asu.lt
P. Kerpauskas
Aleksandro Stulginskio universitetas, Studentų 11, 53361 Akademija, Kauno r., Lietuva, el.p.: Paulius.kerpauskas@asu.lt
T. Ūksas
Aleksandro Stulginskio universitetas, Studentų 11, 53361 Akademija, Kauno r., Lietuva, el.p.: Tomas.Uksas@asu.lt

Reziumė

Straipsnyje nagrinėjami šilumos apykaitos procesai plokštelėje, dėsningai tiekiant kintantį šilumos srautą. Pateikta plokštelės konstrukcija, kurioje šilumos energija transformuojama mechaniniu darbu. Naudojantis idealizacijos metodu pateiktas variklio, transformuojančio šilumą į mechaninį darbą veikimo principas ir jo princinė konstrukcija. Pateikiamas variklio termodinaminis ciklas ir jame vykstančių procesų apibūdinimas. Temperatūrai kintant 1°C, terminis variklio naudingumo koeficientas bus mažesnis už 0.0034. Teoriniame šilumos transformavimo mechanine energija cikle nepatiriama energinių nuostolių, nes galutiniame rezultate mechaninė energija, suaktyvinusi apykaitos procesus pasienio sluoksnyje ir atlikusi mechaninį darbą, vėl virsta šiluma.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.3.4661

Pilnas straipsnio tekstas


Žurnalo numeriai
Konferencijų kalendorius