Logo
MOKSLINIS ŽURNALAS "MECHANIKA"
English Lietuviškai
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
Žurnalas "MECHANIKA"
Straipsnių autorių zona
Vartotojo vardas:

Slaptažodis:



Slaptažodžio priminimas
Registracija
Recenzentams

Recenzuojamo straipsnio kodas:

KONFERENCIJA "MECHANIKA" svetainė

Žurnalas "MECHANIKA"

Turinys 19(1)

KIETO DEFORMUOJAMO KŪNO MECHANIKA

M. Augonis, S. Zadlauskas.Tampriai plastinių deformacijų įtaka gelžbetoninių stačiakampio skerspjūvio elementų pleišėjimo momentui ir deformacijoms (straipsnis anglų kalba)
E. Narvydas, N. Puodžiūnienė.Arkinės gofruoto plieno konstrukcijos preliminari apkrovų ir įtempių analizė (straipsnis anglų kalba)

SKYSČIŲ IR DUJŲ MECHANIKA

V. Dagilis.Kombinuota šilumos siurblio ir elektros jėgainė. Pirma dalis: termodinaminė analizė (straipsnis anglų kalba)
A. Z. Dellil, A. Azzi.Šilumos perdavimo žiediniame cilindre skaitinė analizė (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ DINAMIKA

B. Bakšys, J. Baskutienė, A. Chadarovičius.Renkamų detalių vibracinio centravimo modeliavimas naudojant pasyvųjį paslankumą (straipsnis anglų kalba)
V. Benevičius, V. Ostaševičius, R. Gaidys.Žmogaus kūno reologijos įtaka akcelerometrija paremtiems taikymams (straipsnis anglų kalba)
Y. Khadri, S. Tekili, E. M. Daya, A. Daouadji, B. Merzoug.Bėgių sujungimų ir traukinių kritinio greičio įtaka tiltų dinamikai (straipsnis anglų kalba)
M. Hossein Pol, A. Zabihollah, S. Zareie, G. Liaghat.Nano dalelių koncentracijos įtaka dinaminei nanokompozicinio laminuoto strypo reakcijai (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS IR OPTIMIZAVIMAS

L. Linkutė, V. Juocevičius, E. R. Vaidogas.Sunaikinamojo sprogimo barjero apdaro projektavimas naudojant ribotą statistinę informaciją apie sprogimo apkrovą (straipsnis anglų kalba)
W. R. L. da Silva, P. Štemberk.Optimizuotas neraiškiosios logikos modelis vienodai pasiskirsčiusio betono susitraukimui nustatyti (straipsnis anglų kalba)
A. Janulevičius, G. Pupinis, V. Damanauskas.Traktorių su keturiais varančiaisiais ratais padangų oro slėgio poveikis ratų kinemetiniam nesutapimui (straipsnis anglų kalba)
A. Bellaouar, B.V. Kopey, N. Abdelbaki.Dujų suslėgimo įrenginio labirintinio riebokšlio racionalios konstrukcijos parinkimo metodika (straipsnis anglų kalba)
D. Eidukynas, A. Vilkauskas.Pakuočių su vakuumuotais maisto produktais grupavimo įrenginio veikimo ciklogramos optimizavimas (straipsnis anglų kalba)
J. Pauk. M. Ihnatouski, U. Lashkouski.Mechaninis vaikų pėdų pado paviršiaus apkrovimas (straipsnis anglų kalba)

MECHANINĖS TECHNOLOGIJOS

P. Kah, M. Olabode, E. Hiltunen, J. Martikainen.Aliuminio lydinio 7025 impulsinis mig suvirinimas (straipsnis anglų kalba)
Bargelis, A. Baltrušaitis, E. Dubinskas.Gaminio ir proceso gamybos laiko prognozavimo ankstyvoje jų kūrimo stadijoje modelis (straipsnis anglų kalba)
Hessainia Zahia, Kribes Nabil, Yalles M.A, T. Mabrouki, N. Ouelaa, J. –F. Rigal.Tekinimo šiurkštumo modelis įvertinant įrankio viršūnės poslinkius (straipsnis anglų kalba)

 

Straipsnių reziumė

TAMPRIAI PLASTINIŲ DEFORMACIJŲ ĮTAKA GELŽBETONINIŲ STAČIAKAMPIO SKERSPJŪVIO ELEMENTŲ PLEIŠĖJIMO MOMENTUI IR DEFORMACIJOMS

M. Augonis

Kauno technologijos universitetas, Studentų 48, 51367 Kaunas, Lietuva, el.p.: mindaugas.augonis@ktu.lt

S. Zadlauskas

Kauno technologijos universitetas, Studentų 48, 51367 Kaunas, Lietuva, el.p.: saulius.zadlauskas@gmail.com

Reziumė

Darbe atliktas lenkiamų gelžbetoninių elementų pleišėjimo momento skaičiavimas atsižvelgiant į betono tampriai plastinį būvį. Betono deformacijų modulis plyšio atsivėrimo metu apskaičiuotas remiantis tampriai plastinių deformacijų koeficientu. Atliekant  skaičiavimus buvo laikoma, kad betono tampriai plastinių deformacijų koeficientas įtempiams artėjant prie maksimalių tiek tempiamai, tiek gniuždomai zonai yra vienodas. Naudojantis pateiktu modeliu galima apskaičiuoti lenkimo momento, neviršijančio pleišėjimo momento, sukeltas nesupleišėjusio elemento skerspjūvio įtempių ir deformacijų reikšmes. Šiuo atveju laikoma, kad įtempiams viršijus tamprumo ribą tampriai plastinių deformacijų koeficientas iki ribinio, kai pasiekiami maksimalūs įtempiai, mažės tolygiai. Sudarytų integralinių lygčių sprendimui supaprastinti galima taikyti sluoksnių ar baigtinių elementų metodus. Siūlomas metodas patogus tuo, kad juo naudojantis nesunku nustatyti galimus betono tampriai plastinių koeficientų pokyčius.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.1.3619


Pilnas straipsnio tekstas


ARKINĖS GOFRUOTO PLIENO KONSTRUKCIJOS PRELIMINARI APKROVŲ IR ĮTEMPIŲ ANALIZĖ

E. Narvydas

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: Evaldas.Narvydas@ktu.lt

N. Puodžiūnienė

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: Nomeda.Puodziuniene@ktu.lt

Reziumė

Iš lakštinio plieno šaltuoju formavimu pagamintos plonasienės gofruotos arkinės konstrukcijos turi daug teigiamų savybių. Joms nereikia papildomų apkrovas atlaikančių elementų, tačiau nustatyti jų stiprumą ir stabilumą yra sunku. Skaičiavimus ypač apsunkina arkos formavimo metu sudaromi nedideli skersiniai įlenkimai – skersinis gofravimas, kuris gali turėti nemaža įtakos konstrukcijos stiprumui ir stabilumui.

Straipsnyje pateikta preliminarios analizės, atliktos, naudojant supaprastintą konstrukcijos modelį, dalis. Pridėjus techniniuose reglamentuose numatytus apkrovų derinius atliktas preliminarus įtempių skaičiavimas, nustatyti pavojingiausi apkrovų deriniai, apskaičiuotas maksimalus leistinas konstrukcijos lanko spindulys. Dėl pavojingų įtempių, susidarius savojo svorio, netolygiai supustyto sniego ir vėjo apkrovų deriniui, vėjo apkrova buvo patikslinta naudojant skysčių ir dujų mechanikos modeliavimo programą. Patikslinus vėjo apkrovą, šiek tiek sumažėjo maksimalūs įtempiai dėl palankaus vėjo apkrovos pobūdžio poveikių derinyje.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.1.3629


Pilnas straipsnio tekstas


KOMBINUOTA ŠILUMOS SIURBLIO IR ELEKTROS JĖGAINĖ. PIRMA DALIS: TERMODINAMINĖ ANALIZĖ

V. Dagilis

Kauno technologijos universitetas, Mickeviciaus 37, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: vytautas.dagilis@ktu.lt


 

Reziumė

Straipsnyje aprašyta pažangi kombinuota šilumos siurblio ir elektros jėgainė, kurioje tiek elektros, tiek šilumos gamybai panaudotas modernus kombinuoto ciklo šiluminis variklis. Ši nauja technologija užtikrina žemą šilumos savikainą ir galimybę subsidijuoti elektros pardavimą. Efektyvus šilumos siurblio darbas gaunamas dėka efektyvaus šiluminio variklio, taip pat dėka aukštos virimo temperatūros elektros jėgainės kondensatoriuje. Sukurta jėgainės schema leidžia reguliuoti šilumos našumą ir žiemą ir vasarą. Šilumos variklio galios skaičiavimo formulė leidžia jį paskaičiuoti įvairiems skirtingų miestų su centralizuoto šilumos tiekimo sistema ir gamtinių dujų tinklu šilumos poreikiams. Šalčio bangų problemos analizė rodo, kad užuot vertus šilumos siurblį dirbti virškritiniu režimu, geriau įrengti papildomą katilinę. 


 http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.1.3630

Pilnas straipsnio tekstas


ŠILUMOS PERDAVIMO ŽIEDINIAME CILINDRE SKAITINĖ ANALIZĖ

A.Z. Dellil

Orano universitetas, Serviso ir pramonės įmonių saugos institutas, Taikomosios mechanikos laboratorija, USTO,

Oranas, Alžyras, el.p.: sdellil@yahoo.fr

A. Azzi

USTO, Oranas, Alžyras, el.p.: AbbesAzzi@yahoo.fr

Reziumė

Šiame darbe pateikti šilumos mainų žiedinėje-cilindrinėje erdvėje tarp pastoviu greičiu besisukančio rotoriaus ir nejudančio statoriaus skaitinės analizės rezultatai, gauti esant išilginiam oro srautui. Analizuojami trijų geometrinių konfigūracijų atvejai. Pirmiausia laikoma, kad rotoriaus ir statoriaus paviršiai yra glotnūs. Antruoju atveju rotoriaus sienelė yra su grioveliais išilgai cilindro, o statoriaus glotni. Trečiuoju atveju statoriuje yra suformuoti tokie pat grioveliai. Skaitiniai rezultatai, gauti esant besisukančiam srautui (skirtingiems rotoriaus sukimosi greičiams), parodė, kad grioveliai skatina šilumos mainus didėjant sukimosi greičiui. Esant išilginiam oro srautui, turbulentinio tekėjimo rezultatai rodo, kad glotnus magnetinis tarpelis yra svarbus šilumos mainams. Ši skaitinė analizė atlikta naudojant CFX.11 kodą ir yra pagrįsta turbulentinio modelio taikymu: ŠĮP (šlytimi–įtempiais–pernešimu) įvertintas šilumos perdavimas rotoriaus ir statoriaus paviršiams.


 http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.1.3613

Pilnas straipsnio tekstas


RENKAMŲ DETALIŲ VIBRACINIO CENTRAVIMO MODELIAVIMAS NAUDOJANT PASYVŲJĮ PASLANKUMĄ

B. Bakšys

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: bronius.baksys@ktu.lt

J. Baskutienė

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: jbask@ktu.lt

A. Chadarovičius

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: andrejus.chadarovicius@stud.ktu.lt

 

Reziumė

Straipsnis skirtas centravimo įvorės atžvilgiu paslankiai tvirtinamo strypo modeliavimui, kai įvorė žadinama ašies kryptimi, ir dinaminės sistemos bei žadinimo parametrų įtakos centravimo procesui analizei. Atsižvelgiant į šoninį ir kampinį tvirtinimo įtaiso standumą sudarytas matematinis detalių tarpusavio sąveikos centravimo procese modelis  ir atliktas skaitinis modeliavimas. Nustatytos centravimo trukmės priklausomybės nuo detalių prispaudimo jėgos, šoninio ir kampinio tampriųjų elementų standumo, žadinimo amplitudės ir dažnio, slydimo trinties koeficiento ir paslankaus įtaiso geometrinių parametrų. Centravimą galima atlikti tik tada, kai mechaninės sistemos ir žadinimo parametrai yra suderinti. Strypo centravimas vyksta nuo mechaninės sistemos statinės iki dinaminės pusiausvyros padėties. Atstumas tarp šių padėčių nusako maksimalų detalių ašių nesutapimą, kuriam esant jas dar galima  centruoti. 

Pilnas straipsnio tekstas


ŽMOGAUS KŪNO REOLOGIJOS ĮTAKA AKCELEROMETRIJA PAREMTIEMS TAIKYMAMS

V. Benevičius

Kauno technologijos universitetas, Studentų  65, 51369 Kaunas, Lietuva, el.p.: vincas.benevicius@gmail.com

V. Ostaševičius

Kauno technologijos universitetas, Studentų  65, 51369 Kaunas, Lietuva, el.p.: vytautas.ostasevicius@ktu.lt

R. Gaidys

Kauno technologijos universitetas, Studentų  65, 51369 Kaunas, Lietuva, el.p.: rimvydas.gaidys@ktu.lt

 

Reziumė

Straipsnyje pateikiama hipotezė apie žmogaus kūno reologinių savybių įtaką pagreičio matavimo rezultatams ir galimus iškraipymus galutiniuose taikymo rezultatuose, kurią bandoma pagrįsti atliekant tris eksperimentus, sudarant matematinį modelį bei parodant taikymo rezultatų iškraipymą. Pirmo eksperimento pagalba tiriamos 7-ių kūno taškų pagreičių charakteristikos, antrojo pagalba įrodoma, jog pasirinkta įranga yra tinkama tokio uždavinio taikyme, trečiojo pagalba parodoma žmogaus kūno reologinių savybių įtaka galimiems matavimams. Straipsnyje taip pat pateikiamas sudarytas redukuotas žmogaus kūno dalies (krūtinės zonos) reologinis modelis, parodomas jo adekvatumas eksperimento duomenims. Galiausiai parodoma, jog žmogaus kūno reologinių savybių įtaka yra ženkli rezultatams, kurie gaunami naudojant pagreičio matavimo duomenis.


 http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.1.3626

Pilnas straipsnio tekstas


BĖGIŲ SUJUNGIMŲ IR TRAUKINIŲ KRITINIO GREIČIO ĮTAKA TILTŲ DINAMIKAI

Y. Khadri

Badji Mokhtar universitetas, LMI, BP12- Annaba, Alžyras, el.p.: khadri@univ-metz.fr

S. Tekili

Badji Mokhtar universitetas, LMI, BP12- Annaba, Alžyras, el.p.: tekili_s@yahoo.fr

E. M. Daya

Lorraine universitetas, LEM3- Metz, Ile du Saulcy, 57045 Metz, Prancūzija, el.p.:daya@univ-metz.fr

A. Daouadji

Lorraine universitetas, LEM3- Metz, Ile du Saulcy, 57045 Metz, Prancūzija, el.p.: daouadji@univ-metz.fr

B. Merzoug

Badji Mokhtar universitetas, LMI, BP12- Annaba, Alžyras, el.p.: merzougbachir@yahoo.fr

Reziumė

Geležinkelio tiltų dinaminių procesų intensyvėjimas pervažiavus sąstatui priklauso nuo įvairių veiksnių. Tai gali būti bėgių paviršiaus nelygumai, bėgių tarpusavio sujungimai ir t. t. Šie defektai paprastai turi įtakos sąstato ir tilto tarpusavio sąveikai. Šiame darbe bėgių sujungimų defektų įtaka siejama su sąstato kritiniu greičiu. Bėgių sujungimai modeliuojami atsižvelgiant į periodinius nukrypimus nuo normos. Tiltas modeliuojamas kaip atremta pastovaus skerspjūvio sija. Traukinys modeliuojamas kaip pastoviu greičiu judanti vagonų vilkstinė. Pagrindinių tilto ir traukinio judėjimo lygčių sistema išvesta pritaikant Lagranžo ir formų superpozicijos techniką. Šios lygtys skaitmeniškai integruojamos Njumarko metodu. Straipsnyje pateikta programa FORTRAN paminėtų defektų įtakos tilto dinamikai analizei atlikti.


 http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.1.3615

Pilnas straipsnio tekstas


NANO DALELIŲ KONCENTRACIJOS ĮTAKA DINAMINEI NANOKOMPOZICINIO LAMINUOTO STRYPO REAKCIJAI

M. Hossein Pol

Tarbiat Moddares universitetas, Tehranas, Iranas, el.p.: m_h_pol@modares.ac.ir

A. Zabihollah

Sharifo tarptautinis technologijos universitetas, Kish Island, Iranas, el.p.: Zabihollah@sharif.edu

S. Zareie

Sharifo tarptautinis technologijos universitetas, Kish Island, Iranas, el.p.: Zareie_shahin@alum.sharif.edu

G. Liaghat

Tarbiat Moddares universitetas, Tehranas, Iranas

Reziumė

Ištirti hibridinių nanokompozicinių nanodalelėmis sustiprintų laminatų virpesiai ir slopinimo charakteristikos. Virpesių analizei pasirinktas pastovaus skerspjūvio laminuotas E stiklo/epoksidinis strypas, praturtintas Cloizitu 30B, nanodalelių tūrinės frakcijos įtaka strypo virpesiams ir slopinimo koeficientui ištirta pritaikius sluoksnių poslinkio teoriją. Eksperimentinė iliustracija panaudota nanokompozitu laminuoto strypo laisvųjų virpesių ir slopinimo koeficientams skaičiuoti. Didinant nanodalelių tūrinę frakciją nuo 1 iki 5%, didėja ir įtvirtinto bei laisvo strypo bandinio savasis dažnis nuo 10.88 iki 11.66 Hz , o slopinimo koeficientas nuo 0.041 iki 0.055.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.1.3617

Pilnas straipsnio tekstas


SUNAIKINAMOJO SPROGIMO BARJERO APDARO PROJEKTAVIMAS NAUDOJANT RIBOTĄ STATISTINĘ INFORMACIJĄ APIE SPROGIMO APKROVĄ

L. Linkutė

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al.11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: lina.linkute@vgtu.lt

V. Juocevičius

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al.11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: virmantas.juocevicius@conserela.lt

E.R. Vaidogas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al.11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: erv@vgtu.lt

 

Reziumė

Nagrinėjamas sunaikinamojo apdaro, kuris yra sprogimo barjero dalis, projektavimas. Apdarui projektuoti naudojami konstrukcijų patikimumo teorijos ir kiekybinio rizikos vertinimo metodai. Pagrindinė šio projektavimo idėja – apdaro pažeidimo laipsnį išreikšti jo elementų atsako tikimybe. Ja gali būti vertinama sprogimo sunaikintų apdaro elementų dalis. Apdaro elementų atsako tikimybė yra vertinama kiekybiškai išreiškiant ir transformuojant neapibrėžtumus, susijusius su mechaniniu apdaro elementų modeliu ir statistinės sprogimo apkrovos charakteristikų imties elementais. Parodyta, kaip vertinti apdaro elementų atsako tikimybę, kai tos imties dydis klasikinės statistikos požiūriu yra mažas. Siūloma apdaro elementų atsako tikimybės vertinimo procedūra iliustruojama pavyzdžiu, kaip projektuoti sprogimo barjero, skirto kuro talpyklai apsaugoti nuo avarinio geležinkelio cisternos sprogimo, sunaikinamąjį apdarą.

 

 http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.1.3621

Pilnas straipsnio tekstas


OPTIMIZUOTAS NERAIŠKIOSIOS LOGIKOS MODELIS VIENODAI PASISKIRSČIUSIO BETONO SUSITRAUKIMUI NUSTATYTI

W. R. L. da Silva

Čekijos technikos universitetas Prahoje, Thákurova 7, 166 29, Praha, Čekijos Respublika, el.p.: wilsonecv@gmail.com

P. Štemberk

Čekijos technikos universitetas Prahoje, Thákurova 7, 166 29, Praha, Čekijos Respublika, el.p.: stemberk@fsv.cvut.cz

Reziumė

Straipsnio tikslas – sukurti eksperimentinį modelį vienodai pasiskirsčiusio betono susitraukimui įvertinti.  Modelis skirtas nustatyti betono elgsenai 90 dienų periodu, atitinkančiu statybos trukmę, per kurią galimi atsakomieji veiksmai. Modelis sukurtas taikant nepriklausomą metodologiją, jungiančią neraiškiąją (fuzzy) logiką ir genetinį algoritmą. Ši metodologija pritaikyta eksperimento duomenims, o naudojantis šiuo modeliu gauti rezultatai palyginti su kitais publikuotais rezultatais. Statistinė analizė patvirtino pasiūlytojo modelio, vertinamo Eurokodu, patikimumą.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.1.3622

Pilnas straipsnio tekstas


TRAKTORIŲ SU KETURIAIS VARANČIAISIAIS RATAIS PADANGŲ ORO SLĖGIO POVEIKIS RATŲ KINEMETINIAM NESUTAPIMUI

A. Janulevičius

Aleksandro Stulginskio universitetas, Studentų 15, 53361 Kaunas-Akademija, Lietuva,  el.p.: algirdas.janulevicius@asu.lt

G. Pupinis

Aleksandro Stulginskio universitetas, Studentų 15, 53361 Kaunas-Akademija, Lietuva,
el.p.:
gediminas.pupinis@asu.lt

V. Damanauskas

Aleksandro Stulginskio universitetas, Studentų 15, 53361 Kaunas-Akademija, Lietuva, el.p.: damvid@gmail.com

 

Reziumė

Straipsnyje analizuojamos traktorių su keturiais varančiaisiais ratais varančiųjų ratų kinematinio nesutapimo priežastys. Vienas iš svarbiausių eksploatacinių veiksnių yra ryšys tarp priekinių ir užpakalinių ratų padangų oro slėgio bei ratų vertikaliųjų apkrovų. Kintant padangų oro slėgiui ir ratų apkrovoms, kinta priekinių ir užpakalinių ratų riedėjimo spinduliai, todėl traktoriaus transmisijoje gali atsirasti galios cirkuliacija. Ji priklauso nuo priekinių ir užpakalinių ratų teorinių greičių skirtumo.

Straipsnyje išanalizuota keturių ratų varomo traktoriaus tiesiaeigio judesio dinamika. Galios cirkuliacija tarp priekinio ir užpakalinio varančiųjų tiltų yra sąlygojama ratų slydimo. Tuomet dinamikos teorinis tyrimas atliekamas nagrinėjant traktoriaus galios balansą ir pagrindžiama galios cirkuliacija išilginiame plane.

Bandymais siekiama nustatyti ryšį tarp padangų oro slėgio, ratų vertikaliųjų apkrovų ir varančiųjų ratų teorinių greičių kinematinio nesutapimo. Darbo tikslas buvo nustatyti keturių ratų varomo, traukos jėga neapkrauto traktoriaus ratų slydimo pasireiškimą ir dydį. Pateiktos ratų buksavimo, slydimo ir kinematinio tarpusavio nesutapimo teorinių greičių priklausomybės.

 

 http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.1.3624

Pilnas straipsnio tekstas


DUJŲ SUSLĖGIMO ĮRENGINIO LABIRINTINIO RIEBOKŠLIO RACIONALIOS KONSTRUKCIJOS PARINKIMO METODIKA

А. Bellaouar

Ivano-Frankovsko naftos ir dujų nacionalinis technikos universitetas, Karpatska, 15, 76019 Ivano-Frankovskas, Ukraina, el.p.: bellaouar_abd@yahoo.fr

B.V. Kopey

Ivano-Frankovsko naftos ir dujų nacionalinis technikos universitetas, Karpatska, 15, 76019 Ivano-Frankovskas, Ukraina, el.p.: kopeyb@nung.edu.ua

N. Abdelbaki

M’hamed Bouggara universitetas, Angliavandenių ir chemijos universitetas, Independence Avenue, 35000 Boumerdes, Alžyras, el.p.: lfep@umbb.dz

Reziumė

Darbe pateikta labirintinio riebokšlio konstrukcijos tobulinimo, naudojant trimatį parametrinį kompiuterinį modelį ir pritaikant baigtinių elementų metodą, metodika. Atlikta jo darbo turboagregate analizė. Dujų suslėgimo įrenginio (DSĮ) labirintinio riebokšlio patobulinimas, atliktas Gauso ir Zeidelio metodu optimizuojant pagal minimalų slėgį paskutiniame tarpelyje, leidžia padidinti DSĮ eksploatacijos įvairiais režimais efektyvumą, mažinant dujų nuotėkį. Parodyta, kad labirintinių briaunų geometrinių matmenų ir formos keitimas, pakreipiant jas į didesnio slėgio pusę 80° kampu, sumažina dujų nuotėkį, todėl gerokai sumažėja jų sąnaudos.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.1.3611

Pilnas straipsnio tekstas


PAKUOČIŲ SU VAKUUMUOTAIS MAISTO PRODUKTAIS GRUPAVIMO ĮRENGINIO VEIKIMO CIKLOGRAMOS OPTIMIZAVIMAS

D. Eidukynas

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: darius.eidukynas@stud.ktu.lt

A. Vilkauskas

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: andrius.vilkauskas@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje pateiktas modernizuoto lašišų filė pakuočių grupavimo įrenginio veikimo ciklogramos optimizavimas. Naudojant Solidworks Motion sistemą geometriniu grupavimo įrenginio pagrindu sudarytas skaičiuojamasis modelis. Atlikta skaitinė analizė, rasti optimalūs grupavimo įrenginio darbo ciklo parametrai.

Nustatyta maksimali vežimėlio reakcijos jėga, lygi 56 N, susidaranti po 3.18 s nuo ciklo pradžios. Tai labai neviršija maksimalios leistinos tiesiaeigio judesio pavaros apkrovos (150 N).

Sudaryta grupavimo įrenginio darbo ciklo tyrimo metodika, leidžianti nustatyti racionalius veikimo parametrus.

 

http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.1.3627

Pilnas straipsnio tekstas


MECHANINIS VAIKŲ PĖDŲ PADO PAVIRŠIAUS APKROVIMAS

J. Pauk

Bialystoko technologijos universitetas, Wiejska 45C, 15-351 Bialystok, Poland, el.p.: jpauk@pb.edu.pl

M. Ihnatouski

Baltarusijos mokslų akademija, Išteklių taupymo centras, Tyzenhauz 7, Gardinas, Baltarusija, el.p.: mii_by@mail.ru

U. Lashkouski

Gardino valstybinis medicinos universitetas, Gorkogo 80, Gardinas, Baltarusija, el.p.: lvv5252@mail.ru

Reziumė

Plokščiapėdystė dažnai siejama su nenormalia pėdos būsena, nes pado paviršius labai apkraunamas, o tai sukelia diskomfortą, skausmą ir kitas patologijas. Šio tyrimo tikslas – ištirti plokščiapėdystę turinčių ir kontrolinių to paties amžiaus tiriamųjų pėdos apkrovimo nenormalumą. Tyrime dalyvavo 42 vaikai, turintys plokščiapėdystę, ir 70 kontrolinių to paties amžiaus tiriamųjų. Buvo atliekami pėdos buvimo avalynėje trukmės, pėdos kontakto ploto bei pado slėgio pasiskirstymo ėjimo metu matavimai, naudojant septynias anatomines padines kaukes. Gauti rezultatai parodė, kad plokščiapėdystę turintiems asmenims maksimalus slėgis ypač padidėja po pirmąja padikaulio galva, klubikauliu ir laivakauliu. Tyrimų rezultatai gali būti naudingi mažinant didelio pado slėgio pasekmes plokščiapėdžiams vaikams.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.1.3628

Pilnas straipsnio tekstas


ALIUMINIO LYDINIO 7025 IMPULSINIS MIG SUVIRINIMAS

P. Kah

Lappeenrantos technologijos universitetas, Lappeenranta, Suomija, el.p.: paul.kah@lut.fi

M. Olabode

Lappeenrantos technologijos universitetas, Lappeenranta, Suomija, el.p.: muyiwa.olabode@lut.fi

E. Hiltunen

Lappeenrantos technologijos universitetas, Lappeenranta, Suomija, el.p.: esa.hiltunen@lut.fi

J. Martikainen

Lappeenrantos technologijos universitetas, Lappeenranta, Suomija, el.p.: jukka.martikainen@lut.fi

Reziumė

Dėl elastingumo, lengvo svorio ir tamprumo aliuminio lydiniai plačiai naudojami pramonėje. Todėl svarbu tirti, kaip tokius lydinius kuo efektyviau suvirinti, nes, būdami gana lengvi, jie yra palyginti atsparūs. Šiame straipsnyje tiriamas impulsinis MIG (dujinis) labai atsparaus aliuminio (LAA) suvirinimas, atsižvelgiant į šilumos poveikio įtaką suvirinimo metalurgijai. LAA lydiniai dažniausiai naudojami aeronautikoje ir automobilių pramonėje, pvz., keleivinių vagonų konstrukcijose ir priekabų važiuoklėse.

Tiriamas impulsinis MIG lydinio 7025-T6 suvirinimas. Straipsnyje pateikiami robotizuotos impulsinės MIG suvirinimo mašinos eksperimentinių tyrimų rezultatai, gauti optinės mikroskopijos būdu vertinant suvirintos makro- ir mikrosiūlės struktūrą. Pateikiamos lydinio 7025-T6 mechaninių savybių (kietumo) pokyčių nuo šilumos poveikio priklausomybės. Suvirinimo šiluma veikia suvirinimo siūlės ir suvirinimo zonos kietumo kontūrą, kuris yra minkštesnis už bazinę medžiagą. Didinti šilumos poveikį aliuminiui 7025 leidžia tai, kad dėl mišinio sukietinimo suvirinimo vietoje didėja suvirinimo sujungimo kietumas.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.1.3618

Pilnas straipsnio tekstas


GAMINIO IR PROCESO GAMYBOS LAIKO PROGNOZAVIMO ANKSTYVOJE JŲ KŪRIMO STADIJOJE MODELIS

A. Bargelis

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio str. 27, Kaunas, Lietuva, el.p.: Algirdas.bargelis@ktu.lt

A. Baltrušaitis

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio str. 27, Kaunas, Lietuva, el.p.: alfredas.baltrusaitis@stud.ktu.lt

E. Dubinskas

Kaunas Baltec CNC Technologies, Raudondvario pl. 148, Kaunas, Lietuva, el.p.: edvinas@sebra.lt

Reziumė

Straipsnyje tiriamas sukurtas gamybos laiko prognozavimo ankstyvoje gaminio ir proceso projektavimo stadijoje modelis. Sukurtas modelis gamybos laiką prognozuoja pagal mechaninio apdirbimo operacijoms pašalinamą medžiagos tūrį ir pasiekiamas detalės kiekybines ir kokybines charakteristikas. Pateikta gamybos laiko prognozavimo metodologija pagrįsta gaminių ir juos sudarančių tipinių konstrukcinių elementų klasifikavimu pagal geometrinę formą. Visi tipiniai konstrukciniai elementai suklasifikuoti į dvi klases – sukinių ir prizmės formos. Tyrimai atlikti virtualioje aplinkoje; atliktas gamybos laiko prognozavimo matematinis formalizavimas bei statistinės analizės būdu apskaičiuotas tipinių konstrukcinių elementų pasiskirstymas naujai sukurtuose ar gaminamuose mechaniniuose gaminiuose. Straipsnyje pateikiama pasiūlymų, kaip galima klasifikuoti gaminių konstrukcinius elementus ir nustatyti jų įtaką mechaninio apdirbimo trukmei atsižvelgiant į pašalinamą atskirų konstrukcinių elementų medžiagos tūrį.

 

 http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.1.3620

Pilnas straipsnio tekstas


TEKINIMO ŠIURKŠTUMO MODELIS ĮVERTINANT ĮRANKIO VIRŠŪNĖS POSLINKIUS

Hessainia Zahia, Kribes Nabil, Yalles M.A, N. Ouelaa

Guelmos 1945 gegužės 08 universitetas, Mechanikos ir konstrukcijų laboratorija (LMS), Mechanikos katedra ,
BP 401, 24000 Guelma, Alžyras, el.p.: normila1@yahoo.fr

T. Mabrouki, J.–F. Rigal

Liono universitetas, CNRS, INSA-Lionas, LaMCoS, UMR5259., F69621, Prancūzija, Scientific field of Doua,
Bâtiment Joseph Jacquard, 27avenue Jean Capelle Villeurbanne

Reziumė

Viena iš pagrindinių metalo pjovimui įtakos tu-rinčių problemų yra virpesiai, kylantys tarp įrankio ir ruo-šinio. Šie virpesiai yra paties pjovimo proceso rezultatas. Jie gali būti apdirbto paviršiaus banguotumo priežastis ir turėti įtakos proceso vykdymui, taip pat įrankio patvarumo laikotarpiui ir staklių (guolių, kreipiamųjų…) dilimo intensyvumui.

Šiame darbe aprašytas matematinis koreliacinis ryšys, susiejantis virpesius ir tekinto paviršiaus šiurkštumą. Tai leidžia prognozuoti apdirbimo šiurkštumą žinant įrankio viršūnės poslinkį, kuris nustatomas analizuojant pagreičio signalus.


http://dx.doi.org/10.5755/j01.mech.19.1.3612

Pilnas straipsnio tekstas


Žurnalo numeriai
Konferencijų kalendorius