Logo
MOKSLINIS ŽURNALAS "MECHANIKA"
English Lietuviškai
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
Žurnalas "MECHANIKA"
Straipsnių autorių zona
Vartotojo vardas:

Slaptažodis:



Slaptažodžio priminimas
Registracija
Recenzentams

Recenzuojamo straipsnio kodas:

KONFERENCIJA "MECHANIKA" svetainė

Žurnalas "MECHANIKA"

Turinys Nr.1(81)

KIETO DEFORMUOJAMO KŪNO MECHANIKA

V. Juocevičius, E. R. Vaidogas.Mechaninių betono ir armatūros savybių prognozavimas sprogimų sukeliamo apkrovimo atveju (straipsnis anglų kalba)
I. Židonis.Lentynų įvertinimas tiesiogiai apskaičiuojant įtempių-deformacijų būvio parametrus konstrukcinių elementų statmenuose pjūviuose (straipsnis anglų kalba)
E. Stupak.Nevienalyčių ketaus bandinių irimo tyrimas (straipsnis anglų kalba)

SKYSČIŲ IR DUJŲ MECHANIKA

S. Šinkūnas, A. Kiela.Skysčio fizikinių savybių pokyčio poveikis jo plėvelės storiui (straipsnis anglų kalba)
A. Kellaci, R. Mazouzi, B. Khelidj, A. Bounif.Tepalo reologijos poveikis vidaus degimo variklio stūmoklio ir cilindro kontaktui (straipsnis anglų kalba)
F. Bode, R. Benea, V. Hodor.Termoakustinių nestabilumų sūkuriniame prisitaikančiame degiklyje tyrimai (straipsnis anglų kalba)
A. Bubulis, A. Bogorosh, V. Jūrėnas, S. Voronov.Kavitacijos naudojimo užterštiems vandenims valyti tyrimas (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ DINAMIKA

B. Bakšys, J. Baskutienė.Vibracinio detalių tarpusavio centravimo, esant smūginiam poslinkiui, modeliavimas (straipsnis anglų kalba)
R. Jonušas, E. Juzėnas, K. Juzėnas.Dalies ekstremalių situacijų, susidarančių sudėtingų rotorinių sistemų eksploatacijos metu, analizė (straipsnis anglų kalba)
V. Barzdaitis, P. Mažeika.Didelės galios krumplinių pavarų diagnostikos praktika (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS IR OPTIMIZAVIMAS

Antal Tiberiu Alexandru. Optimizuotus pagrindinius parametrus turinčių sliekinių pavarų projektavimas ir jų efektyvumas (straipsnis anglų kalba)
A. Povilionis, A. Bargelis.Struktūros optimizavimas gaminio projektavimo procese (straipsnis anglų kalba)

MECHANINĖS TECHNOLOGIJOS

I. Sihvo, J. Varis.Šautuvų grąžto dilimo įvertinimas pagal pastūmų jėgos signalų kreivę (straipsnis anglų kalba)

 

Straipsnių reziumė

MECHANINIŲ BETONO IR ARMATŪROS SAVYBIŲ PROGNOZAVIMAS SPROGIMŲ SUKELIAMO APKROVIMO ATVEJU

Virm. Juocevičius

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al.11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: virmantas.juocevicius@conserela.lt

E. R. Vaidogas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al.11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: erv@st.vgtu.lt

Reziumė

Nagrinėjamas dinaminių betono ir armatūros savybių prognozavimas. Dėmesys telkiamas į dinamines gelžbetoninių konstrukcijų apkrovas, sukeliamas didelių nuotolinių sprogimų. Prognozuojama taikant matematinius modelius, atspindinčius sprogimo apkrovą, betono ir armatūros deformavimą veikiant šiai apkrovai ir dinaminį statinių šių medžiagų savybių didėjimą. Aptariamos problemos, kylančios derinant šiuos modelius vieną su kitu. Daroma išvada, kad dinaminių savybių prognozė daugiausia yra konstrukcijos atsparumo sprogimo apkrovai skaičiavimo rezultatas. Prognozavimas medžiagų lygmenyje suvedamas į didinančiųjų daugiklių, siejančių statines ir dinamines medžiagų savybes, taikymą. Juos taikyti sunku dėl to, kad informacija, reikalinga daugikliams skaičiuoti, turi būti gauta skaičiuojant konstrukcijos atsparumą sprogimo apkrovai, o tai gali būti sudėtinga, kai konstrukcinės sistemos yra kompleksinė

Pilnas straipsnio tekstas


LENTYNŲ ĮVERTINIMAS TIESIOGIAI APSKAIČIUOJANT ĮTEMPIŲ-DEFORMACIJŲ BŪVIO PARAMETRUS KONSTRUKCINIŲ ELEMENTŲ STATMENUOSE PJŪVIUOSE

I. Židonis

Šiaulių universitetas, Vilniaus g. 141, 76353 Šiauliai, Lietuva, el.p.: ipolitas.zidonis@gmail.com

Reziumė

Šis darbas yra autoriaus darbų tęsinys. Straipsnyje pateikta metodika ir formulės, skirtos lentynų ir (arba) kitokių sustiprinimų (susilpninimų) įtakai įvertinti tiesiogiai (be nuoseklaus artėjimo ciklų) apskaičiuojant sijinių konstrukcinių elementų įtempių-deformacijų būvio parametrus ašiai statmenuose (normaliniuose) pjūviuose pagal kreivines medžiagų įtempių diagramas. Formulės taikytinos elementams be plyšių (pavyzdžiui, plyšimo momentui apskaičiuoti) ir elementų su plyšiais pjūviams tarp plyšių (armuotų elementų įtempių-deformacijų būviui apskaičiuoti, nustatyti armatūros deformacijos atsilenkimą nuo plokščiųjų pjūvių). Įtempių galima ir nepaisyti. Kai elementų tempiamos zonos įtempių nepaisoma, formulės tinka net ir pjūviams ties plyšiu (irimo momentui arba armavimui apskaičiuoti). Tiesioginis skaičiavimas galimas tuomet, kai žinoma kurio nors vieno sluoksnio deformacija ir iš anksto žinoma, ar lentyna ir armatūra gniuždoma, ar tempiama. Kitais atvejais skaičiavimus tenka kartoti. Atvejai, kai įtempių diagramos ne kreivinės arba kai elementai su plyšiais, bus skelbiami kituose straipsniuose.

Pilnas straipsnio tekstas


NEVIENALYČIŲ KETAUS BANDINIŲ IRIMO TYRIMAS

E. Stupak

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius-40, Lietuva. el.p.: Eugenius.Stupak@fm.vgtu.lt

Reziumė

Naudojant pasiūlytą J-integralo nustatymo nuovarginio dalimis tiesiško plyšio fronte metodiką, atlikti nevienalyčių ketaus bandinių su defektais ir grafito intarpais įtempių intensyvumo koeficiento skaičiavimai.

Ištirta, kaip keičiasi įtempių intensyvumo koeficientas priklausomai nuo plyšio gylio, fronto konfigūracijos, intarpų dydžio ir padėties. nustatytas 15% įtempių intensyvumo koeficiento prieaugis.

Nevienalyčių ketaus bandinių įtempių analizei naudota BE programa ANSYS.

Pilnas straipsnio tekstas


SKYSČIO FIZIKINIŲ SAVYBIŲ POKYČIO POVEIKIS JO PLĖVELĖS STORIUI

S. Šinkūnas

Kauno technologijos universitetas, Donelaičio 20, 44239 Kaunas, Lietuva, el.p.: stasys.sinkunas@ktu.lt

A. Kiela

Kauno kolegija, Pramonės 22, 50387 Kaunas, Lietuva, el.p.: algimantas.kiela.@kauko.lt

Reziumė

Straipsnyje pateikta metodika stabilizuotai laminarinei skysčio plėvelei, tekančiai vertikalaus vamzdžio išoriniu paviršiumi tirti, taikant jėgų pusiausvyros lygtis. Atlikti tekančių vandens, kompresorinės alyvos ir mazuto plėvelių analitiniai tyrimai, esant įvairioms plėvelių santykinio kreivumo ir šilumos srautų tankių santykių vertėms. Gauta funkcija, leidžianti įvertinti plėvelės storio pokyčio priklausomybę nuo neizotermiškumo dydžio. Nustatyta, kad plėvelės storio kitimas priklauso nuo skysčio fizikinių savybių pokyčio. Teoriškai išnagrinėta skysčio plėvelės kreivumo ir išorinių šilumos mainų įtaka jos storio pokyčiui.

Pilnas straipsnio tekstas


TEPALO REOLOGIJOS POVEIKIS VIDAUS DEGIMO VARIKLIO STŪMOKLIO IR CILINDRO KONTAKTUI

A. Kellaci

Khemis miliana universitetas, Thenia road, Ain Defla, Alžyras, el.p.: akellaci@yahoo.fr

R. Mazouzi

Kieto kūno mechanikos laboratorija, Poitiers universitetas, Prancūzija, el.p.: mazouzi_r@yahoo.fr

B. Khelidj

Khemis miliana universitetas, Thenia road, Ain Defla, Alžyras, el.p.: bkhelidj@orange.fr

A. Bounif

Technologijos ir mokslo universitetas, Oran, Alžyras, el.p.: bounif@univ-usto.dz

Reziumė

Nagrinėta įvairių monogradinių tepalų klampumo įtaka hidrodinaminei bei ribinei vidaus degimo variklio trinčiai stūmoklio paviršiuje. Vidutinė temperatūra nustatyta pagal įvorės temperatūrą, naudojant Woschni koreliaciją. Tepalo plėvelės klampumas nustatytas pagal vidutinę jos temperatūrą. Šis modelis įvertina tepalo plėvelės suirimo ir atsinaujinimo procesą. Straipsnyje taip pat nagrinėta tepalo klampumo įtaka kavitacijai.

Pilnas straipsnio tekstas


TERMOAKUSTINIŲ NESTABILUMŲ SŪKURINIAME PRISITAIKANČIAME DEGIKLYJE TYRIMAI

F. Bode

Cluj-Napoca technikos universitetas, Šilumos technikos, šilumos mašinų ir įrenginių katedra, B-dul Muncii 103-105, 400641 Cluj-Napoca, Romunija, el.p.: florin.bode@termo.utcluj.ro

R. Benea

Cluj-Napoca technikos universitetas, Mechatronikos katedra, B-dul Muncii 103-105, 400641 Cluj-Napoca, Romunija, el.p.: rbenea@gmail.com

V. Hodor

Cluj-Napoca technikos universitetas, Šilumos technikos, šilumos mašinų ir įrenginių katedra, B-dul Muncii 103-105, 400641 Cluj-Napoca, Romunija, el.p.: victor.hodor@termo.utcluj.ro

Reziumė

Šiuolaikinėse degimo kamerose naudojama sūkurinė, iš anksto nemaišoma liesa liepsna. Ši liepsna jautri termoakustiniams degimo nestabilumams, kurie atsiranda dėl šilumos išsiskyrimo svyravimo ir degimo kameros akustikos. Termoakustiniai nestabilumai yra dinaminis reiškinys, pasireiškiantis daugumoje šiuolaikinių degimo sistemų dėl didelės amplitudės bei žemo dažnio slėgio ir šilumos išsiskyrimo svyravimo ir palaikomas automatiškai. Šiame straipsnyje atliekama degimo sūkurine, be iš anksto nemaišoma, liesa liepsna termoakustinių svyravimų nestabilumo išplėstinė analizė. Tyrinėjimai atliekami atsižvelgiant į termoakustinius degimo nestabilumus, priklausomus nuo stechiometrinio santykio, kartu taikant skaitinį šių nestabilumų įvertinimo metodą. Analizė atlikta taikant akustinę koreliaciją tarp skaitinio modeliavimo naudojant 3D RNG k-ε modelį, ir rezultatų, gautų eksperimentiniu būdu. Vyraujantys dažniai 20-50 Hz diapazone fiksuojami esant nereaktyviam tekėjimui ir 40-300 Hz diapazone - esant reaktyviam tekėjimui.

Siekiant įvertinti spektrinius duomenis, pašalinti nereikalingą aplinkos triukšmą, eksperimentiniams tyrimams panaudoti daugialypiai akustiniai jutikliai.

Pilnas straipsnio tekstas


KAVITACIJOS NAUDOJIMO UŽTERŠTIEMS VANDENIMS VALYTI TYRIMAS

A. Bubulis

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva,el.p.: algimantas.bubulis@ktu.lt

A. Bogorosh

Ukrainos valstybinio technikos universiteto, Kijevo politechnikos institutas, Peremogy 37, 03224 Kijevas, Ukraina, el.p.: fondfti@ntu-kpi.kiev.ua

V. Jūrėnas

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva,el.p.: vytautas.jurenas@ktu.lt

S. Voronov

Ukrainos valstybinio technikos universiteto, Kijevo politechnikos institutas, Peremogy 37, 03224 Kijevas, Ukraina, el.p.: fondfti@ntu-kpi.kiev.ua

Reziumė

Straipsnyje pateikti vandenyje virpesių sukeltų kavitacinių efektų tyrimai, Tyrimų metų mineralizuotas vanduo laivų sraigtų arba specialiai sukurtų  kavitatorių aplinkoje buvo veikiamas jame ištirpusių druskų. Atlikta kiekybinė ir kokybinė vandens cheminė analizė parodė, kad dėl kavitacinių reiškinių labai sumažėja ištirpusių hidrokarbonatų druskų kiekis ir vandens rūgštingumas. Po filtracijos vanduo praskaidrėja, greičiau užšąla, o atitirpęs tinkamas vartoti gėrimui. Pateikta metodika kavitacijos proceso efektyvumui įvertinti, naudojant jį hidrokarbonatams šalinti iš vandens.

Pilnas straipsnio tekstas


VIBRACINIO DETALIŲ TARPUSAVIO CENTRAVIMO, ESANT SMŪGINIAM POSLINKIUI, MODELIAVIMAS

B. Bakšys

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: bronius.baksys@ktu.lt

J. Baskutienė

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: jbask@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje nagrinėjamas automatiškai surenkamų detalių vibracinis tarpusavio centravimas smūginiu režimu. Sudarytas judančio kūno ir atramos sąveikos tamprusis modelis, esant įstrižam smūgiui. Naudojant sąveikos modelį, ištirta dinaminės sistemos ir vibracinio žadinimo parametrų įtaka smūginiam surenkamų detalių tarpusavio centravimo procesui.

Paslankiai bazuojamam kūnui būdingi skirtingi smūginiai poslinkio režimai, kurie priklauso nuo žadinimo dažnio, detalių prispaudimo jėgos, poslinkio ir posūkio standumo.

Nustatytos centravimo trukmės priklausomybės nuo žadinimo ir sistemos parametrų. Sudaryta smūginiu režimu patikimai centruojamų detalių prispaudimo jėgos ir kūno posūkio standumo derinių sritis.

Pilnas straipsnio tekstas


DALIES EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ, SUSIDARANČIŲ SUDĖTINGŲ ROTORINIŲ SISTEMŲ EKSPLOATACIJOS METU, ANALIZĖ

R. Jonušas

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva,el.p.:remigijus.jonusas@ktu.lt

E. Juzėnas

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva,el.p.: ejuzenas@ktu.lt

K. Juzėnas

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:kjuzenas@ktu.lt

Reziumė

Sudėtingos rotorinės sistemos (SRS) yra eksploatuojamos chemijos pramonės, energetikos įmonėse. Jų darbo patikimumo užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių techninės priežiūros uždavinių, nes dėl šių mašinų remonto ir prastovų patiriama didžiulių nuostolių.

SRS būklę labai padeda nustatyti mašinos virpesių diagnostika. Tačiau dėl tokių sistemų kompleksiškumo, įvairių defektų tikimybės ne visada galima tiksliai nustatyti virpesių šaltinius. Papildoma priemonė, leidžianti tiksliau nustatyti sistemos defektus yra jos dinaminės būklės skaitinis modeliavimas.

Šiame straipsnyje yra pateikiami SRS, kurioje reiškiasi rotoriaus ir statoriaus kabinimasis ir sužadinami subharmoniniai virpesiai, eksperimentinių tyrimų ir skaitinio modeliavimo duomenys. Realios SRS modeliavimas (ypač kai vienu metu yra keli defektai) yra sudėtingas uždavinys, todėl būtina tikslinti matematinį modelį, panaudojant eksperimentinių tyrimų duomenis.

Pilnas straipsnio tekstas


DIDELĖS GALIOS KRUMPLINIŲ PAVARŲ DIAGNOSTIKOS PRAKTIKA

V. Barzdaitis

Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus 37, 44244 Kaunas, Lietuva, el.p.: vytautas.barzdaitis@ktu.lt

P. Mažeika

Klaipėdos universiteto Mechatronikos mokslo institutas, Bijūnų 17, 91225 Klaipėda, Lietuva, el.p.: pranasmazeika@centras.lt

Reziumė

Straipsnyje nagrinėjama didelės galios krumplinių pavarų krumplių susikabinimo žadinamų virpesių intensyvumas ir guolių techninė būklė. Tyrimų rezultatai gauti ilgametės diagnostikos praktikos metu energetikos pramonės įmonėse. Parodyta epiciklinės krumplinės pavaros pranašumai, palyginti su įprasto virpesių intensyvumo cilindrine pavara. Krumplinės pavaros techninei būklei kiekybiškai įvertinti pasiūlyta naudoti aukšto dažnio virpesių pagreičio parametrai, kaip riedėjimo guolių diagnostikoje.

Pilnas straipsnio tekstas


OPTIMIZUOTUS PAGRINDINIUS PARAMETRUS TURINČIŲ SLIEKINIŲ PAVARŲ PROJEKTAVIMAS IR JŲ EFEKTYVUMAS

Antal Tiberiu Alexandru

Cluj-Napoca technikos universiteas, C. Daicoviciu no. 15, 400020, Cluj-Napoca, Romunija, el.p.: Tiberiu.Alexandru.Antal@mep.utcluj.ro

Reziumė

Straipsnyje aprašomas sliekinių pavarų, kurių pagrindiniai parametrai (modulis mx bei slieko skersmens koeficientas q) užtikrina mažus jų matmenis ir didelį naudingumo koeficientą, projektavimo metodas, kad naudojant gautas lygtis būtų galima suprojektuoti minimalių dydžių sliekines pavaras, turinčias didžiausią naudingumo koeficientą. Matlab sistema nustatoma pavaros perduodama jėga ir sukuriami galimų krumplio dydžio modifikacijų grafikai. Grafikuose matyti, kad, norint gauti didelį pavaros naudingumo koeficientą, sliekinė pavara turi būti projektuojama tokia, kad turėtų didelį modulį, mažą skersmens koeficientą ir teigiamą krumplio korekcijos koeficientą.

Pilnas straipsnio tekstas


STRUKTŪROS OPTIMIZAVIMAS GAMINIO PROJEKTAVIMO PROCESE

A. Povilionis

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: audrius.povilionis@ktu.lt

A. Bargelis

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: algirdas.bargelis@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje analizuojama sukurta topologijos optimizavimo metodika ir gaminio specifinių svyravimų formų optimizavimo būdas. Ši metodika padeda optimizuoti produkto matmenis ar savybes. Pradedant nuo žinomų apkrovų ir kraštinių sąlygų bei didžiausios įmanomos dizaino erdvės, 2D topologijos optimizavimas leidžia sukurti produkto koncepcinę struktūrą, kad produltas būtų lengvas ir atitinktų keliamus reikalavimus. Šis metodas padeda produkto kūrėjui kurti lengvos optimizuotos struktūros koncepciją ankstyvajame naujo gaminio projektavimo etape. Sukurta metodika buvo pritaikyta kuriant ir bandant pirmuosius šlifavimo staklių variantus pagal specifines svyravimų  formas.

Pilnas straipsnio tekstas


ŠAUTUVŲ GRĄŽTO DILIMO ĮVERTINIMAS PAGAL PASTŪMŲ JĖGOS SIGNALŲ KREIVĘ

I. Sihvo

Lappeenranta technologijos universitetas, P.O. Box 20, 53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.: inga.sihvo@lut.fi

J. Varis

Lappeenranta technologijos universitetas, P.O. Box 20, 53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.: juha.varis@lut.fi

Reziumė

Straipsnyje nagrinėjama galimybė šautuvų grąžto gręžimo proceso ir atitinkamos pastūmos jėgos signalo sąveika, laikui bėgant, panaudoti grąžto dilimui kontroliuoti. Pastūmos jėgos savybės studijuotos normalioje šautuvų grąžto gręžimo procedūroje, taip pat išjungus pastūmą tuoj pat prieš jos pakeitimą kita gręžimo pastūma. Išjungus pastūmą keičiasi grąžto pastūmos jėgos kreivės vaizdas, kuris gali būti panaudotas grąžto dilimo eigai kontroliuoti. Regresiniai modeliai buvo sukurti grąžto pjovimo briaunos vertei, briaunos dilimui grąžto viršūnėje bei grąžto ilgio dilimui pagal pastūmos jėgos kreivę apskaičiuoti, kai išlaikomos pastovios pjovimo sąlygos. Remiantis bandymo rezultatais buvo padaryta išvada, jog šautuvų grąžto dilimo eigą galima prognozuoti, naudojant gręžimo ir atitinkamos pastūmos jėgos signalo kreivę.

Pilnas straipsnio tekstas


Žurnalo numeriai
Konferencijų kalendorius