Logo
MOKSLINIS ŽURNALAS "MECHANIKA"
English Lietuviškai
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
Žurnalas "MECHANIKA"
Straipsnių autorių zona
Vartotojo vardas:

Slaptažodis:



Slaptažodžio priminimas
Registracija
Recenzentams

Recenzuojamo straipsnio kodas:

KONFERENCIJA "MECHANIKA" svetainė

Žurnalas "MECHANIKA"

Turinys Nr.5(79)

KIETO DEFORMUOJAMO KŪNO MECHANIKA

M. Samofalov, T. Šlivinskas.Sporto ir pramogų centro kintamojo skerspjūvio plieno rėmų pastovumo analizė (straipsnis anglų kalba)
M. Ghannad, M. Zamani Nejad, G. H. Rahimi.Tamprių storų asimetrinių nupjautos kūginės formos kevalinių struktūrų analizė taikant pirmos eilės šlyties deformacijos teoriją (straipsnis anglų kalba)
P. Kah, E. Hiltunen, J. Martikainen, J. Katajisto.Trintimi suvirinto aliuminio lydinio profilių ir kaltinių plokščių eksperimentiniai tyrimai (straipsnis anglų kalba)

SKYSČIŲ IR DUJŲ MECHANIKA

V. Dagilis, L. Vaitkus. Kompresoriaus trinties nuostolių eksperimentinis tyrimas ir analizė (straipsnis anglų kalba)
M. E. Benhamza, F. Belaid.Turbulencinio tekėjimo kanale su kintamu atstumu išdėstytomis briaunomis skaičiavimas (straipsnis anglų kalba)
F. Bode, C. Giurgea, V. Hodor, P.Unguresan.Tekėjimo be atgalinės reakcijos sūkuriniame degiklyje tyrimai (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS IR OPTIMIZAVIMAS

A. Domeika, V. Grigas, P. Žiliukas, A. Vilkauskas.Nepusiausviras akademinio irklavimo treniruoklis (straipsnis anglų kalba)

MECHANINĖS TECHNOLOGIJOS

A. Barakauskas, A. Kasparaitis, S. Kaušinis, R. Lazdinas.Tiesiaeigio judėjimo kampinių paklaidų įvertinimo ir kompensacijos analizė (straipsnis anglų kalba)
V. Giniotis, D. Bručas, L. Šiaudinytė.Irenginys geodezinių prietaisų vertikaliesiems kampams kalibruoti (straipsnis anglų kalba)
D. Čikotienė, A. Bargelis.Kokybės įtakos konstruojamo gaminio vertei ir charakteristikoms tyrimas (straipsnis anglų kalba)
N. Zdankus, V. Kargaudas.Hidraulinės mašinos dėvėjimosi valdymas darbo režimu (straipsnis anglų kalba)
R. Kreivaitis, J. Padgurskas, V. Jankauskas, A. Kupčinskas, V. Makarevičienė, M. Gumbytė.Rapsų aliejaus mišinių su mono- ir digliceridais tribologinės savybės (straipsnis anglų kalba)

 

Straipsnių reziumė

SPORTO IR PRAMOGŲ CENTRO KINTAMOJO SKERSPJŪVIO PLIENO RĖMŲ PASTOVUMO ANALIZĖ

M. Samofalov

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: ms@fm.vgtu.lt

T. Šlivinskas

UAB "IN RE", Goštauto 8, 01108 Vilnius, Lietuva, el.p.: tomas@inre.lt

Reziumė

Straipsnyje nagrinėjamas daugiafunkcinio sporto, pramogų, konferencijų, parodų, turizmo ir aktyvaus poilsio centro Varėnoje pastovumo skaičiavimas. Šio statinio sporto salės dengtos kintamojo dvitėjo skerspjūvio plokščiaisiais plieno rėmais su kiaurymėmis sienutėje bei standumo briaunomis. Specialiai parengto algoritmo etapais tiriamas viso statinio stabilumas, plonasienių plieno rėmų klupdymas ir skerspjūvių dalių pastovumas. Pastatas modeliuojamas skaitiškai baigtinių elementų metodu, taikant viename skaičiavimų variante strypo, kitame - kevalo baigtinius elementus. Remiantis pastovumo tyrimų duomenimis, tobulinamos statinio laikančiosios konstrukcijos, statinio dalys tampa vienodai stabilios.

Pilnas straipsnio tekstas


TAMPRIŲ STORŲ ASIMETRINIŲ NUPJAUTOS KŪGINĖS FORMOS KEVALINIŲ STRUKTŪRŲ ANALIZĖ TAIKANT PIRMOS EILĖS ŠLYTIES DEFORMACIJOS TEORIJĄ

M. Ghannad

Mechanikos fakultetas, Shahrood technologijos universitetas, Shahrood, Iranas,

el.p.: ghannad.mehdi@gmail.com

M. Zamani Nejad

Mechanikos katedra, Tarbiat Modares universitetas, Tehran, Iranas, el.p.: m.zamani.n@gmail.com

Mechanikos katedra, Yasouj universitetas, Yasouj P. O. Box: 75914-353, Iranas

G. H. Rahimi

Mechanikos katedra, Tarbiat Modares universitetas, Tehran, Iranas, el.p.: gh.rahimi.s@gmail.com

Reziumė

Šiame straipsnyje, remiantis pirmos eilės šlyties deformacijos teorija (FSDT) bei virtualaus darbo principu, sudarytos diferencialinės lygtys, išreiškiančios asimetrinius nupjautus kūginės formos storus kevalus. Matematinis modelis išreiškiamas įprasta diferencialinių lygčių su kintamaisiais koeficientais sistema. Taikant sužadinimo (perturbacijos) teorijos suderintąjį asimptočių metodą (MAM), šios lygtys gali būti transformuojamos į algebrinių lygčių sistemą ir dvi diferencialinių lygčių sistemas su pastoviais koeficientais. Sudaryta nauja lygčių sistema turi glaustos formos sprendinį. Ji tinkama esant skirtingam kevalo kūgiškumui, poslinkiams ir įtempiams spinduline ir išilgine kryptimi.

Pilnas straipsnio tekstas


TRINTIMI SUVIRINTO ALIUMINIO LYDINIO PROFILIŲ IR KALTINIŲ PLOKŠČIŲ EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI

P. Kah

Lappeenrantos technologijos universitetas, PO Box 20, 53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.: paul.kah@lut.fi

E. Hiltunen

Lappeenrantos technologijos universitetas, PO Box 20, 53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.: esa.hiltunen@lut.fi

J. Martikainen

Lappeenrantos technologijos universitetas, PO Box 20, 53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.: jukka.martikainen@lut.fi

J. Katajisto

KMT Group Oy, Tehtaankatu 18, PO Box 116, 38701 Kankaanpää, Suomija, el.p.: jari.katajisto@kmt.fi

Reziumė

Straipsnyje aprašomas bandymas, kuriuo siekiama sumažinti keletą defektų ir gauti geros kokybės siūles mechanizuotai trintimi suvirinant Al-Mg-Si lydinio profilius EN AW-6005 ir EN AW-6063 bei Al-Mg lydinio kaltinę plokštę EN AW-5754 sandūrine 3 mm pločio siūle. Suvirinama medžiaga vienu atveju buvo iš dalies nuvalyta (pašalintas aliuminio oksidas), kitu - nenuvalyta. Defektų profilių suvirinimo metu atsiranda dėl skverbties stokos medžiagoje, netikslaus proceso parametrų nustatymo, netinkamos įrankio sukimosi krypties. Tačiau daugumos defektų priežastys suvirinant trintimi lieka nežinomos.

Pagrindiniai suvirinimo proceso parametrai bei šių aliuminio lydinių suvirinimo siūlės mechaninės savybės buvo analizuojamos aliuminio oksidą pašalinus ir jo nepašalinus. Atlikti mikropjūviai ir mechaninių savybių tyrimai parodė, kad įrankio sukimosi kryptis turi įtakos suvirinimo kokybei dėl neįprastos suvirinimo srities susidarymo aplink skirtingo kietumo suvirinimo siūlę. Aliuminio oksido dalelės neturi didelės įtakos tempimo stiprumo ribai, tačiau norint padidinti našumą, oksidus rekomenduojama pašalinti.

Pilnas straipsnio tekstas


KOMPRESORIAUS TRINTIES NUOSTOLIŲ EKSPERIMENTINIS TYRIMAS IR ANALIZĖ

V. Dagilis

Kauno technologijos universitetas, K. Donelaičio g. 20, 44239 Kaunas, Lietuva, el.p.: vytautas.dagilis@ktu.lt

L. Vaitkus

Kauno technologijos universitetas, K. Donelaičio g. 20, 44239 Kaunas, Lietuva, el.p.: liutauras.vaitkus@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje apibendrinami ir analizuojami buitinių šaldymo kompresorių trinties nuostolių eksperimentinio tyrimo rezultatai. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo pasiekti aukštesnį kompresoriaus efektyvumą. Nustatyta, kad šiuolaikinių kompresorių trinties nuostolius tepalo klampa įtakoja mažai. Autoriai daro išvadą, kad tokių kompresorių trinties nuostolius stipriau lemia ribinis tepimas nei hidrodinaminis tepimas. Naudojant žemesnės klampos tepalus, ribinio tepimo trinties nuostolių dalis didėja. Šaldymo kompresorių tepale ištirpsta daug šaldymo agento. Tai padidina kavitacijos įtaką tepalo plėvelės nešančiajai gebai. Problemą dar padidina didėjantis skirtumas tarp kompresoriaus bandymo sąlygų ir darbo šaldytuve sąlygų.

Pilnas straipsnio tekstas


TURBULENCINIO TEKĖJIMO KANALE SU KINTAMU ATSTUMU IŠDĖSTYTOMIS BRIAUNOMIS SKAIČIAVIMAS

M. E. Benhamza

LAIGM, Inžinerijos katedra, 8 Mai 45, Guelmos universitetas, B.P. 401, 24000 Guelma, Alžyras, el.p.: benhamza@hotmail.com

F. Belaid

LAIGM, Inžinerijos katedra, 8 Mai 45, Guelmos universitetas, B.P. 401, 24000 Guelma, Alžyras, el.p.: bel_fair@yahoo.fr

Reziumė

Žinoma, kad išilginės briaunos, suformuotos plokščiame paviršiuje, sumažina turbulencinį plėvelės pasipriešinimą trinčiai, todėl ją vidutiniškai galima sumažinti nuo 4 iki 8 %. Šiame straipsnyje tyrinėjamos nestandartinės briaunos, išdėstytos kintamu atstumu. Jos panaudotos vietoj vienodu atstumu išdėstytų griovelių. Skaitinis turbulencinio tekėjimo briaunomis padengtu paviršiumi modeliavimas atliktas trimis atvejais: esant pastoviam, didėjančiam ir mažėjančiam atstumui tarp briaunų. Visos briaunos yra stačiakampės formos, kaip ir drėkinamoji sritis. Gauti rezultatai rodo, kad pasipriešinimo sumažėjimas labai priklauso nuo atstumo tarp briaunų pokyčio. Jis gerėja esant regresyviam (pamažu mažėjančiam) tarpo kitimui. Priešingos tendencijos pastebimos esant progresyviam (pamažu didėjančiam) tarpo kitimui.

Skirtingas tekėjimo pobūdis trimis briaunoto paviršiaus atvejais nustatytas stebint tekėjimą skersiniame pjūvyje, kitaip dar vadinamą skersinio srauto greičiu arba Reinoldso įtempiais. Tyrimais nustatyta, kad skersinio tekėjimo turbulencijos intensyvumas mažėja esant regresyviam briaunų išdėstymui, palyginti su progresyviu ir pastoviu briaunų išdėstymu.

Pilnas straipsnio tekstas


TEKĖJIMO BE ATGALINĖS REAKCIJOS SŪKURINIAME DEGIKLYJE TYRIMAI

F. Bode

Cluj-Napoca technikos universitetas, Šilumos technikos ir šilumos mašinų ir įrenginių katedra, B-dul Muncii 103-105, 400641 Cluj-Napoca, Rumunija, el.p.: florin.bode@termo.utcluj.ro

C. Giurgea

Cluj-Napoca technikos universitetas, Šilumos technikos ir šilumos mašinų ir įrenginių katedra, B-dul Muncii 103-105, 400641 Cluj-Napoca, Rumunija, el.p.: corina.giurgea@termo.utcluj.ro

V. Hodor

Cluj-Napoca technikos universitetas, Šilumos technikos ir šilumos mašinų ir įrenginių katedra, B-dul Muncii 103-105, 400641 Cluj-Napoca, Rumunija, el.p.: victor.hodor@termo.utcluj.ro

P.Unguresan

Cluj-Napoca technikos universitetas, Šilumos technikos ir šilumos mašinų ir įrenginių katedra, B-dul Muncii 103-105, 400641 Cluj-Napoca, Rumunija, el.p.: paula.unguresan@termo.utcluj.ro

Reziumė

Sūkuriniam degikliui eksperimentiškai tirti buvo taikomi srauto dalelių greičio lauko matavimo (PIV) ir skaitmeninis didelio sūkurio modeliavimo (LES) metodai. Dėl skysčio dinamikos įtakos mišinio susidarymui ir cheminės reakcijos ši dviguba kontrolė atliekama tik nagrinėjant atgalinės reakcijos neturintį srautą. Tyrinėjamas momentinis srauto tekėjimo greičio dydis, ašinis greitis, trajektorija. Momentinio greičio lauko ir vidutinio greičio lauko vertės laiko PIV matavimo atveju skenuojant daugiau kaip 80 paeiliui einančių kadrų ir, taikant skaitmeninį matavimo metodą, 22500 paeiliui einančių laiko intervalų. Dėl sūkurinio srauto tekėjimo didelio nepastovumo pastebėta tam tikrų skirtumų. Skaitmeninio modeliavimo rezultatai palyginti su PIV metodu atliktų matavimų rezultatais. Nustatyta, kad abiem atvejais atsiranda centrinė recirkuliacinė zona, kuri išlaiko tam tikrą savo padėtį per visą matavimo laikotarpį. Kokybiniu atžvilgiu srauto greičio vertės atitinka matavimais nustatytą vidutinę greičio vertę.

Pilnas straipsnio tekstas


NEPUSIAUSVIRAS AKADEMINIO IRKLAVIMO TRENIRUOKLIS

A. Domeika

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: aurelijus.domeika@ktu.lt

V. Grigas

Kauno technologijos universitetas, Mickevičiaus 37, 44244 Kaunas, Lietuva, el.p.: vytautas.grigas@ktu.lt

P. Žiliukas

Kauno technologijos universitetas, Mickevičiaus 37, 44244 Kaunas, Lietuva, el.p.: pranas.ziliukas@ktu.lt

A. Vilkauskas

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: andrius.vilkauskas@ktu.lt

Reziumė

Sukurtas originalus nepusiausviras treniruoklis - akademinio irklavimo imitatorius. Naudojantis erdvinio judesių matavimo ir analizės sistema „Qualisys" atlikti treniruoklio svyravimų bei irkluotojo laikysenos, irkluojant pusiausviru ir nepusiausviru treniruokliais, lyginamieji matavimai atliekant pratimus skirtingu tempu. Remiantis matavimų rezultatais parodyta, jog mankštinimasis nepusiausviru treniruokliu labiau atitinka realios akademinės valties irklavimą.

Pilnas straipsnio tekstas


TIESIAEIGIO JUDĖJIMO KAMPINIŲ PAKLAIDŲ ĮVERTINIMO IR KOMPENSACIJOS ANALIZĖ

A. Barakauskas

UAB "Precizika Metrology", Žirmūnų 139, 09120 Vilnius, Lietuva, el.p.: a.barakauskas@precizika.lt

A. Kasparaitis

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Basanavičiaus 28, 03224 Vilnius, Lietuva, el.p.: a.kasparaitis@precizika.lt

S. Kaušinis

Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus 37-118, 44244 Kaunas, Lietuva, el.p.: saulius.kausinis@ktu.lt

R. Lazdinas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Basanavičiaus 28, 03224 Vilnius, Lietuva, el.p.: r.lazdinas@gmail.com

Reziumė

Nagrinėjamas precizinių tiesiaeigio judėjimo mažų kampinių svyravimų įvertinimo tikslumas. Lyginami du metodai: statistinis, kai šių paklaidų dydis nustatomas pagal kelių matavimų rezultatus, jų vidurkius aproksimuojant parametrinėmis funkcijomis, ir aktyvusis, kai šios paklaidos įvertinamos pagal lazerinio interferometro rodmenis.

Aprašoma abiejų metodų taikymo metodika, tyrimo stendai, pateikiami tyrimo rezultatai.

Daromos išvados, kad tikslesnis yra aktyvusis metodas, kai judesio trajektorija yra mažiau pasikartojanti ir kai mažesni matuojamieji atstumai. Statistinis metodas yra tikslesnis, kai judesio trajektorija yra stabili ir kai matuojamieji atstumai dideli. Tirtomis sąlygomis ši riba yra 1.5 m. Be to, statistinis metodas yra pranašesnis ekonominiu požiūriu.

Pilnas straipsnio tekstas


IRENGINYS GEODEZINIŲ PRIETAISŲ VERTIKALIESIEMS KAMPAMS KALIBRUOTI

V. Giniotis

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: gi@ap.vtu.lt

D. Bručas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: domka@ktv.lt

L. Šiaudinytė

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: lauryna@inbox.lt

Reziumė

Daugybė optoelektroninių prietaisų, tokių kaip kampo keitikliai, teodolitai, totaliosios stotys ir kt., naudojami mašinų pramonėje bei geodezijoje, robotų technikoje ir kitose pramonės šakose. Daugumą optoelektroninių geodezinių matavimo prietaisų, be kitų elementų, sudaro apskritiminės skalės bei kampo keitikliai, skirti kampinei padėčiai nustatyti dviejose statmenose plokštumose - horizontaliojoje ir vertikaliojoje. Prietaiso tikslumas daugiausia priklauso nuo minėtųjų kampo padėties nustatymo priemonių. Kampo keitiklių, įskaitant ir rastrines skales, metrologija yra gana specifinė ir reikalauja specifinės kalibravimo įrangos. Šiame straipsnyje pateikiama trumpa apžvalga bei kai kurie paprasti būdai ir priemones, kuriuos galima pritaikyti kampų metrologijai, ypač vertikaliajam plokščiajam kampui kalibruoti.

Pilnas straipsnio tekstas


KOKYBĖS ĮTAKOS KONSTRUOJAMO GAMINIO VERTEI IR CHARAKTERISTIKOMS TYRIMAS

D. Čikotienė

Šiaulių universitetas, Vilniaus 141, 76353 Šiauliai, Lietuva, el.p.: dalia@tf.su.lt

A. Bargelis

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: algirdas.bargelis@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje pateikta metodologija, kuri leidžia nustatyti ir įvertinti gaminio kokybę kiekvienoje jo gyvavimo ciklo fazėje. Nustatomos ir įvertinamos klaidos ir jų atsiradimo tikimybė gaminio ir gamybos proceso kūrimo stadijose, taip pat žmogaus veiksnio įtaka klaidų atsiradimui. Sukurta matematinio formalizavimo metodika klaidų visumos  kitimui  visose gaminio gamybos stadijose įvertinti leidžia nustatyti klaidų kaupimosi įmonėje priežastis. Sukurtos metodikos efektyvumas patvirtintas eksperimentiniais tyrimais.

Pilnas straipsnio tekstas


HIDRAULINĖS MAŠINOS DĖVĖJIMOSI VALDYMAS DARBO REŽIMU

N. Ždankus

Kauno technologijos universitetas, Studentų 48, 51367 Kaunas, Lietuva, el.p.: Narimantas.Zdankus@ktu.lt

V. Kargaudas

Kauno technologijos universitetas, Studentų 48, 51367 Kaunas, Lietuva, el.p.: Vytautas.Kargaudas@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje nagrinėjami hidraulinių mašinų dėvėjimosi ypatumai. Aptartas trinties mazgų dilimo mechanizmas, jo tyrimo metodai. Įrodyta, kad mašiną sustabdžius skystis išspaudžiamas iš trinties mazguose esančių plyšelių ir, susilietus jų elementams, vyksta kontaktuojančių paviršių erozija.

Išvestos formulės skaičiuoti kritiniam laikui, per kurį trinties mazgo elementai susiliečia. Aprašytas spartesnis metodas hidraulinių mašinų resursui tirti, bandomąją mašiną dažnai paleidžiant ir stabdant, darant pauzes, viršijančias kritinį laiką. Hidraulinių mašinų resursui pailginti siūloma jas stabdyti kiek įmanoma rečiau, o pauzes, kai galima, daryti trumpesnes už kritinį laiką.

Pilnas straipsnio tekstas


RAPSŲ ALIEJAUS MIŠINIŲ SU MONO- IR DIGLICERIDAIS TRIBOLOGINĖS SAVYBĖS

R. Kreivaitis

Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 15, 53362 Akademija, Kauno r., Lietuva, el.p.: raimondaskreivaitis@gmail.com

J. Padgurskas

Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 15, 53362 Akademija, Kauno r., Lietuva,  el.p.: juozas.padgurskas@lzuu.lt

V. Jankauskas

Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 15, 53362 Akademija, Kauno r., Lietuva, el.p.: vytenis.jankauskas@lzuu.lt

A. Kupčinskas

Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 15, 53362 Akademija, Kauno r., Lietuva, el.p.: artutas.kupcinskas@lzuu.lt

V. Makarevičienė

Lietuvos žemės ūkio universitetas, Universiteto g. 10, 53361 Akademija, Kauno r., Lietuva, el.p.: violeta.makareviciene@lzuu.lt

M. Gumbytė

Lietuvos žemės ūkio universitetas, Universiteto g. 10, 53361 Akademija, Kauno r., Lietuva, el.p.: milda.gumbyte@lzuu.lt

Reziumė

Straipsnyje pateikti rapsų aliejaus (RA) ir jo mišinių su mono- ir digliceridais (MDG) tribologinių tyrimų rezultatai. Bandymai atlikti keturių rutulių trinties mašina pagal standartą DIN 51350/3. Nustatyta, kad grynų RA ir MDG dilimo slopinimo savybės, palyginti su etalonine alyva, nėra labai geros, tačiau tepant grynais MDG gerokai sumažėja trintis. Tepant RA ir MDG mišiniais gaunamas gerokai didesnis efektas, nei šiuos komponentus naudojant atskirai. Nustatyta RA ir MDG mišinio sudėtis, leidžianti sumažinti dilimą, palyginti su grynu RA, pagal rutuliuko nudilimo pėdsako skersmenį iki 1.45 karto ir trinties momentą iki 1.8 karto. Straipsnyje aptariamos galimos tirto mišinio dilimo slopinimo ir trinties mažinimo priežastys. Tikėtina, kad RA ir MDG mišinyje esančios paviršinio aktyvumo medžiagos sudaro adsorbcinį sluoksnį, efektyviai mažinantį trinties nuostolius ir paviršiaus dilimą. Susidarius tokio tipo sluoksniui gali pasireikšti Rebinderio efektas. Neatmetama taip pat ir tribocheminio sluoksnio susidarymo galimybė. Dilimo pėdsakų analizė rodo, kad, tepant RA ir MDG mišiniu, veikia kitoks dilimo slopinimo mechanizmas, nei tepant grynomis medžiagomis.

Pilnas straipsnio tekstas


Žurnalo numeriai
Konferencijų kalendorius