Logo
MOKSLINIS ŽURNALAS "MECHANIKA"
English Lietuviškai
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
Žurnalas "MECHANIKA"
Straipsnių autorių zona
Vartotojo vardas:

Slaptažodis:



Slaptažodžio priminimas
Registracija
Recenzentams

Recenzuojamo straipsnio kodas:

KONFERENCIJA "MECHANIKA" svetainė

Žurnalas "MECHANIKA"

Turinys Nr.4(78)

KIETO DEFORMUOJAMO KŪNO MECHANIKA

A. Kudzys, O. Lukoševičienė.Silpnėjančių konstrukcijų saugos prognozavimas (straipsnis anglų kalba)
A. Krenevičius, Ž. Juchnevičius.Apkrovos pasiskirstymas lenkiamos srieginės jungties vijose (straipsnis anglų kalba)
N. Shanmuga Sundaram, N. Murugan.Trintimi suvirinto aliuminio lydinio AA2024-T6 didžiausios tempimo stiprumo ribos priklausomybė nuo suvirinimo trintimi technologinio proceso parametrų (straipsnis anglų kalba)
V. Doleček, S. Isić, A. Voloder. Strypo pailgėjimo įtakos klupdymo virš kritinės ribos poslinkiams priklausomai nuo ašinės jėgos poveikio analizė (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ DINAMIKA

L. Tumonis, M. Schneider, R. Kačianauskas, A. Kačeniauskas.Elektromagnetinės šaudyklės „EMA-3” skirtingų apkrovos režimų įtakos bėgio dinaminiam būviui palyginimas (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS IR OPTIMIZAVIMAS

R. Mankutė, A. Bargelis.Intelektualus modelis dažymo procesams ir sąnaudoms prognozuoti (straipsnis anglų kalba)
G. Pileičikienė, A. Šurna, G. Skirbutis, R. Šurna, R. Barauskas.Nauja tikslesnio žmogaus kramtymo sistemos trimačio geometrinio modelio sudarymo metodika (straipsnis anglų kalba)
K. Pilkauskas, R. Gaidys, C. Lira.„Smart Stick“ adaptyvi konstrukcija (straipsnis anglų kalba)
V. Ryynänen, J. Ratava, T. Lindh, M. Rikkonen, I. Sihvo, J. Leppänen, J. Varis. Rupiojo tekinimo operacijos drožlių vijų smulkinimo ir šalinimo kontrolės sistema (straipsnis anglų kalba)
M. Bara, S.-D. Stan, E. Teutan, Dan Verdes.Galinės - sinusoidinės pavaros su rutuliukais projektavimas ir jos virtualus modeliavimas (straipsnis anglų kalba)
Tong Yifei, Li Dongbo, Yu Fei, He Yong.Trijų skylių kontaktinio lizdo su užraktu tyrimas baigtinių elementų metodu (straipsnis anglų kalba)

MECHANINĖS TECHNOLOGIJOS

М. Кarshakov, V. Kostadinov.Stumdomame dviejų pjovimo įrankių bloke veikiančios pjovimo jėgos ištekinant skyles (straipsnis anglų kalba)

 

Straipsnių reziumė

SILPNĖJANČIŲ KONSTRUKCIJŲ SAUGOS PROGNOZAVIMAS

A. Kudzys

Kauno technologijos universitetas, Tunelio 60, 44405 Kaunas, Lietuva, el.p.: asi@asi.lt

O. Lukoševičienė

Kauno technologijos universitetas, Studentų 48, 51367 Kaunas, Lietuva, el.p.: olukoseviciene@gmail.com

Reziumė

Nagrinėjamas agresyvios aplinkos ir pavienių ar sutampančių ekstremaliųjų apkrovų stačiakampio atsinaujinančio pulsinio proceso veikiamų konstrukcijų saugos prognozavimo inžinerinis modeliavimas. Silpnėjančių ypačiųjų elementų saugos ribos modeliuojamos atsitiktinėmis mažėjančiomis sekomis. Ilgalaikės konstrukcijų išlikties tikimybės prognozavimas remiasi nesudėtingu transformuotų sąlyginių tikimybių metodu. Tikimybinį silpnėjančio elemento projektavimą iliustruoja skaitinis pavyzdys.

Pilnas straipsnio tekstas


APKROVOS PASISKIRSTYMAS LENKIAMOS SRIEGINĖS JUNGTIES VIJOSE

A. Krenevičius

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: kron@fm.vgtu.lt

Ž. Juchnevičius

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.:  ma@fm.vgtu.lt

Reziumė

Sudaryta lenkiamos srieginės jungties elementų poslinkių suderinamumo lygtis. Nustatyti jos sprendiniai - skaitinis ir apytikris analitinis. Jungties M16 skaičiavimo pavyzdyje parodyta, kad abiem būdais apskaičiuotos vijų apkrovų vertės skiriasi ne daugiau kaip 0.8 procento.

Pilnas straipsnio tekstas


TRINTIMI SUVIRINTO ALIUMINIO LYDINIO AA2024-T6 DIDŽIAUSIOS TEMPIMO STIPRUMO RIBOS PRIKLAUSOMYBĖ NUO SUVIRINIMO TRINTIMI TECHNOLOGINIO PROCESO PARAMETRŲ

N. Shanmuga Sundaram

Mechanikos katedra, PSG technologijos kolegija, Coimbatore, Indija -641004,

el.p.: nss.mechanical@gmail.com

N. Murugan

Mechanikos katedra, Coimbatore technologijos institutas, Coimbatore, Indija -641014, el.p.: drnmurugan@gmail.com

Reziumė

Aliuminio lydinys AA2024-T6 (Al-Cu lydinys) plačiai naudojamas labai stiprioms konstrukcijoms gaminti, taip pat aviacijos pramonėje, kur reikalingas didelis medžiagą veikiančių jėgų ir jos svorio santykis ir didelis plastiškumas. Dėl blogo suvirinamumo, lydomasis suvirinimas dažniausiai netinka 2xxx ir 7xxx serijos aliuminio lydiniams. Suvirinamas trintimi - tai technologinis procesas, kurio metu nepasiekiama medžiagos lydymosi temperatūra. Jis tinka minėto tipo lydiniams sujungti. Suvirinimo parametrai: suvirinimo greitis, įrankio sukimosi greitis, jo antgalio skersmuo, profilis bei veikianti ašinė jėga, turi įtakos suvirinimo trintimi siūlės mechaninėms savybėms. Sudarytas matematinis modelis, leidžiantis numatyti trintimi suvirinto aliuminio lydinio AA2024-T6 didžiausią tempimo stiprumo ribą. Eksperimentui atlikti taikytas statistinis Box-Behnken eksperimentinio planavimo metodas. Modeliui sudaryti taikytas paviršiaus reakcijos į apkrovas metodas. Sudarytas modelis patikrintas naudojant statistinės analizės variacijų programinę įrangą (ANOVA). Detaliai išanalizuota anksčiau paminėtų technologinio proceso parametrų įtaka trintimi suvirintų siūlių elgsenai tempiant.

Pilnas straipsnio tekstas


STRYPO PAILGĖJIMO ĮTAKOS KLUPDYMO VIRŠ KRITINĖS RIBOS POSLINKIAMS PRIKLAUSOMAI NUO AŠINĖS JĖGOS POVEIKIO ANALIZĖ

V. Doleček

Sarajevo universitetas, Vilsonovo 9, 33000 Sarajevo, Bosnija ir Hercegovina, el.p.: vldolecek@gmail.com

S. Isić

Mostaro universitetas, M. Tita 26, 88000 Mostar, Bosnija ir Hercegovina, el.p.: safet.isic@unmo.ba

A. Voloder

Sarajevo universitetas, Vilsonovo 9, 33000 Sarajevo, Bosnija ir Hercegovina, el.p.: voloder@mef.unsa.ba

Reziumė

Straipsnyje analizuojama strypo, veikiamo ašine spaudimo jėga, priklausoma nuo deformacijos dydžio, pailgėjimo įtaka klupdymo virš kritinės ribos poslinkiams. Atlikta skaitinė ir eksperimentinė šio poveikio analizė. Skaitinė analizė atlikta baigtinių elementų metodu. Taikant iteracijų metodą sudaryta ir išspręsta netiesinė sistemos pusiausvyros lygtis. Skaitinės analizės rezultatai patikrinti eksperimentiškai. Skaitiniai ir eksperimentiniai tyrimų rezultatai rodo, kad strypo pailgėjimas turi didelę įtaką virš kritinės ribos klupdomo strypo poslinkiams.

Pilnas straipsnio tekstas


ELEKTROMAGNETINĖS ŠAUDYKLĖS „EMA-3” SKIRTINGŲ APKROVOS REŽIMŲ ĮTAKOS BĖGIO DINAMINIAM BŪVIUI PALYGINIMAS

L. Tumonis

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: liudas.tumonis@fm.vgtu.lt

M. Schneider

Saint Louis Prancūzijos-Vokietijos tyrimo institutas (ISL), 5 rue G'al Cassagnou, 68301 Saint-Louis, Prancūzija, el.p.: schneider_m@isl.tm.fr

R. Kačianauskas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: rkac@fm.vtu.lt

A. Kačeniauskas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: arnka@fm.vtu.lt

Reziumė

Lyginama Prancūzijos ir Vokietijos tyrimų instituto elektromagnetinės šaudyklės „EMA-3" dinamika veikiant skirtingai indukuojamoms apkrovoms. Abi magnetinio slėgio apkrovos sukeliamos dviem elektros srovės pliūpsniais ir leidžia pasiekti iki 1200 m/s kulkos greitį. Esminis skirtumas tarp apkrovų atsiranda dėl skirtingų srovės tiekimo taškų.

Modeliavimo baigtinių elementų metodu rezultatai apibūdinami slydimo plokštumos įlinkiais ir parodo skirtingą abiejų apkrovų poveikį bėgio dinaminei elgsenai. Pirmoji apkrova, susidaranti tiekiant srovę dviem pliūpsniais bėgio pradžioje, sukelia sąlygiškai didesnes bėgio paviršiaus įlinkių svyravimų amplitudes. Skaičiavimais nustatyta, kad šaudyklė yra ne tokia jautri paskirstyto energijos tiekimo režimui, kai apkrova indukuojama srovės pliūpsniais dviejose skirtinguose bėgio vietose.

Pilnas straipsnio tekstas


INTELEKTUALUS MODELIS DAŽYMO PROCESAMS IR SĄNAUDOMS PROGNOZUOTI

R. Mankutė

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: rasa.mankute@ktu.lt

A. Bargelis

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: algirdas.bargelis@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje pateikta intelektualaus modelio dažymo procesams ir gamybos sąnaudoms prognozuoti struktūra ir matematinis formalizavimas. Modelis naudotinas ankstyvojoje naujo gaminio projektavimo stadijoje, ieškant gaminio konstrukcijos alternatyvos, geriausios pagal dažymo proceso sąnaudas. Sukurtas intelektualus modelis padeda greitai parinkti tinkamiausią dažymo proceso technologiją, įrenginius ir prognozuoti sąnaudas. Tyrimais nustatyta, kad dažymo proceso sąnaudų prognozavimo paklaidos svyruoja nuo 5.5 % iki 10.8 %.

Pilnas straipsnio tekstas


NAUJA TIKSLESNIO ŽMOGAUS KRAMTYMO SISTEMOS TRIMAČIO GEOMETRINIO MODELIO SUDARYMO METODIKA

G. Pileičikienė

Kauno medicinos universitetas, Sukilėlių 51, 50106 Kaunas, Lietuva, el.p.: g.pileicikiene@gmail.com

A. Šurna

Kauno medicinos universitetas, Sukilėlių 51, 50106 Kaunas, Lietuva, el.p.: surna@dent.kmu.lt

G. Skirbutis

Kauno medicinos universitetas, Sukilėlių 51, 50106 Kaunas, Lietuva, el.p.: gediminasskirbutis@yahoo.com

R. Šurna

Kauno technologijos universitetas, Studentų 50, 51368 Kaunas, Lietuva, el.p.: surna@ktu.lt

R. Barauskas

Kauno technologijos universitetas, Studentų 50, 51368 Kaunas, Lietuva, el.p.: rimantas.barauskas@ktu.lt

Reziumė

Pagrindinė daugelio iki šiol sukurtų žmogaus kramtymo sistemos geometrinių modelių nepakankamo paviršių atkūrimo tikslumo priežastis - didelė apšvita, tenkanti tiriamajam kompiuterinės tomografijos skenavimo metu. Straipsnyje aprašyta originali modeliavimo metodika, paremta dviejų skirtingų skenavimo sistemų duomenimis. Šiame darbe kaulinių struktūrų ir dantų šaknų geometriniai parametrai nustatyti kompiuterinės tomografijos, o dantų kramtomųjų paviršių - trimačio optinio skenavimo metodu. Nustatyta, kad, taikant naują hibridinio skenavimo ir modeliavimo metodiką, minimalaus atkuriamo elemento dydis sumažėjo nuo 0.134×0.134 mm iki 0.05×0.05 mm, o efektinės apšvitos dozė sumažėjo nuo 3.78 msV iki 0.97 mSv, palyginti su tik kompiuterinės tomografijos skenavimo duomenimis paremta metodika. Taigi, naujoji metodika leido 2.7 karto padidinti dantų okliuzinių paviršių atkūrimo tikslumą bei išlaikyti tikrovišką sistemos sudedamųjų dalių erdvinį išsidėstymą, neviršijant tiriamajam leidžiamos apšvitos dozės.

Pilnas straipsnio tekstas


„SMART STICK“ ADAPTYVI KONSTRUKCIJA

K. Pilkauskas

Kauno technologijos universitetas, Mickevičiaus 37, 442445 Kaunas, Lietuva, el.p.: kestutis.pilkauskas@ktu.lt

R. Gaidys

Kauno technologijos universitetas, Studentų 50, 51368 Kaunas, Lietuva, el.p.: rimvydas.gaidys@ktu.lt

C. Lira

Bristolo universitetas, Queen's Building, University Walk, BS8 1TR Bristol, Didžioji Britanija, el.p.: c.lira@bristol.ac.uk

Reziumė

Straipsnyje nagrinėjama „Smart Stick" adaptyvi konstrukcija, kurios varančiojo mechanizmo darbo principas paremtas įterptais vamzdelio pavidalo vykdikliais. Šiai mechaninei konstrukcijai būdingas paslankumas, nes ji sudaryta iš tampriaisiais lankstais sujungtų standžių grandžių, tarp kurių įterpiamas tamprus vamzdelis. Darbe modeliuojamas mini vamzdelio įterpimo tarp standžių grandžių, jį tampriai deformuojant, procesas bei jo sąveika su standžia grandimi, kai vamzdelio viduje sukuriamas slėgis. Naudojant optinį stendą, atliktas eksperimentinis tyrimas, kurio tikslas nustatyti grandies posūkio kampo priklausomybę nuo slėgio. Gauti rezultatai rodo sudaryto skaičiuojamojo modelio adekvatumą nagrinėjamajai konstrukcijai. Tai sudaro prielaidas modeliuoti sistemą esant išorinei apkrovai ir kai slėgiui sukurti naudojamas išorinis šaltinis.

Pilnas straipsnio tekstas


RUPIOJO TEKINIMO OPERACIJOS DROŽLIŲ VIJŲ SMULKINIMO IR ŠALINIMO KONTROLĖS SISTEMA

V. Ryynänen

Lappeenrantos technologijos universitetas, Skinnarilankatu 34, P.O. Box 20, 53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.: ville.t.ryynanen@lut.fi

J. Ratava

Lappeenrantos technologijos universitetas, Skinnarilankatu 34, P.O. Box 20, 53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.: juho.ratava@lut.fi

T. Lindh

Lappeenrantos technologijos universitetas, Skinnarilankatu 34, P.O. Box 20, 53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.: tuomo.lindh@lut.fi

M. Rikkonen

Lappeenrantos technologijos universitetas, Skinnarilankatu 34, P.O. Box 20, 53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.: mikko.rikkonen@lut.fi

I. Sihvo

Lappeenrantos technologijos universitetas, Skinnarilankatu 34, P.O. Box 20, 53851 Lappeenranta el.p.: inga.sihvo@lut.fi

J. Leppänen

Lappeenrantos technologijos universitetas, Skinnarilankatu 34, P.O. Box 20, 53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.: johanna.leppanen@lut.fi

J. Varis

Lappeenrantos technologijos universitetas, Skinnarilankatu 34, P.O. Box 20, 53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.: juha.varis@lut.fi

Reziumė

Straipsnyje pateikta prisitaikančioji rupiojo tekinimo operacijos drožlių kontrolės sistema. Drožlių vijos tipas nustatomas akustinės emisijos signalais detalės apdirbimo metu. Sistema valdo drožlių smulkinimą įvertindama jų ilgį ir šalina drožlių vijas stabdydama įrankio pastūmą, o paskui ją vėl įjungdama didesniu greičiu. Kontrolės mechanizmas grindžiamas programinės įrangos ir staklių valdymo įrenginio sąveika. Sistema testuota naudojant dviejų tipų pjovimo įrankius ir ruošinio medžiagą. Ateityje sukurtoji sistema bus tikrinama naudojant daugiau tipų įrankių ir medžiagų. Sistemai vis dar tobulintina greitinant reakciją ir paprastinant jutiklius. Sukurta drožlių vijų smulkinimo ir šalinimo sistema yra svarbus žingsnis automatiškai, nedalyvaujant žmonėms link.

Pilnas straipsnio tekstas


GALINĖS - SINUSOIDINĖS PAVAROS SU RUTULIUKAIS PROJEKTAVIMAS IR JOS VIRTUALUS MODELIAVIMAS

M. Bara

Cluj-Napoca technikos universitetas, C. Daicoviciu no. 15, 400020 Cluj-Napoca, Rumunija,

el.p.: bmvbara@yahoo.com

S.-D. Stan

Cluj-Napoca technikos universitetas, C. Daicoviciu no. 15, 400020 Cluj-Napoca, Rumunija,

el.p.: sergiustan@ieee.org

E. Teutan

Cluj-Napoca technikos universitetas, C. Daicoviciu no. 15, 400020 Cluj-Napoca, Rumunija,

el.p.: emilteutan@yahoo.com

Dan Verdes

Cluj-Napoca technikos universitetas, C. Daicoviciu no. 15, 400020 Cluj-Napoca, Rumunija,

el.p.: verdes.dan@gmail.com

Reziumė

Galinė sinusoidinė pavara su rutuliukais - tai naujo tipo mechaninė pavara galinti perduoti judesį tarp dviejų bendrą ašį turinčių velenų.

Straipsnio pirmoje dalyje tyrinėjama galinės sinusoidinės pavaros su rutuliukais geometrija ir kinematika, lemianti pavaros perdavimo santykį. Antroje straipsnio dalyje naudojant MATLAB/SIMULINK sistemas, sukurtas virtualus pavaros modelis ir imituotas jo veikimas. Aprašytas sistemos virtualios aplinkos imitatoriaus veikimas bei jo prijungimo prie kitų (skirtingų MATLAB/SIMULINK) sistemų būdai.

Šios pavaros pranašumas, palyginti su kitomis mechaninėmis pavaromis, yra platesnis perdavimo santykių diapazonas. Tuo atveju, kai visi paprastos galinės sinusoidinės pavaros diskai yra judantys, gaunama viena diferencialinė pavara.

Kitas šios sistemos pranašumas - galimybė sudaryti sudėtingas pavaras jungiant galines sinusoidines pavaras tarpusavyje nuosekliai ir lygiagrečiai.

Pilnas straipsnio tekstas


TRIJŲ SKYLIŲ KONTAKTINIO LIZDO SU UŽRAKTU TYRIMAS BAIGTINIŲ ELEMENTŲ METODU

Tong Yifei

Nanjingo mokslo ir technologijos universitetas, 402 mechanikos mokykla, 210094Nanjing, Kinijos Liaudies Respublika, el.p.: tyf51129@yahoo.com.cn

Li Dongbo

Nanjingo mokslo ir technologijos universitetas, 402 mechanikos mokykla, 210094Nanjing, Kinijos Liaudies Respublika, el.p.: db_callar@yahoo.com.cn

Yu Fei

Nanjingo mokslo ir technologijos universitetas, 226 mechanikos mokykla, 210094Nanjing, Kinijos Liaudies Respublika, 210094Nanjing, People's Republic of China, el.p.: feiyu.2008@163.com

He Yong

Nanjingo mokslo ir technologijos universitetas, 402 mechanikos mokykla, 210094 Nanjing, Kinijos Liaudies Respublika, el.p.: yhe1964@mail.njust.edu.cn

Reziumė

Kontaktinis lizdas yra svarbi grandis naudojant žemos įtampos elektros energiją. Kontaktinio lizdo saugumui skiriama daug dėmesio. Įprastiniams kontaktiniams lizdams pavojinga elektrinos iškrova, jie sugadinami arba pablogėja kontakto savybės. Vienas pagrindinių kontaktinio lizdo saugumo rodiklių yra jo apsauga nuo elektrinos iškrovos.

Trijų skylių kontaktinį lizdą su užraktu paprastai sudaro slankiklis, spyruoklė, varžtas ir įvorė. Ši konstrukcija taikoma trijų skylių kontaktiniam lizdui, siekiant padidinti jo naudojimo saugumą. Šiame straipsnyje aprašyta įrenginio konstrukcija, veikimo principas. Trijų skylių kontaktinio lizdo su užraktu konstrukcija supaprastinta, kad ją būtų galima tyrinėti baigtinių elementų metodu. Sudarytas trijų skylių kontaktinio lizdo su užraktu baigtinių elementų modelis. Skaidymo tinklo tipui tinkamai parinkti pasirinktos kompleksinės detalės - slankiklis, spyruoklė, kontaktinis lizdas. Dinaminius procesus modeliuojant baigtinių elementų metodu, kontaktinio lizdo junginėjimo metu pavojingo įtempių koncentracijos nesusidarė. Išanalizuotas ir skaičiuotos jėgos, veikiančios užraktą, spyruoklinę atramą, įvorę. Nustatyti veiksniai, turintys įtakos minėtai jėgai. Modeliavimas ir skaičiavimai rodo, kad konstrukcija atitinka valstybinį standartą, atliktos analizės rezultatais gali remtis projektuotojai.

Pilnas straipsnio tekstas


STUMDOMAME DVIEJŲ PJOVIMO ĮRANKIŲ BLOKE VEIKIANČIOS PJOVIMO JĖGOS IŠTEKINANT SKYLES

М. Кarshakov

Mašinų ir technologijos katedra, Rousse „Angel Kanchev" universitetas, Rousse, Bulgarija,
el.p.:
mkarshakov@ru.acad.bg

V. Kostadinov

Mašinų ir technologijos katedra, Rousse „Angel Kanchev" universitetas, Rousse, Bulgarija,
el.p.:
vkostadinov@ru.acad.bg

Reziumė

Dėl klaidų, atsirandančių technologinėse sistemose, skylių ištekinimo metu kinta pjovimo gylis, o tai turi įtakos pjovimo jėgoms. Šiame straipsnyje nustatyta, kaip pjovimo jėgos, veikiančios ištekinant skyles, priklauso nuo bloko padėties.

Pilnas straipsnio tekstas


Žurnalo numeriai
Konferencijų kalendorius