Logo
MOKSLINIS ŽURNALAS "MECHANIKA"
English Lietuviškai
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
Žurnalas "MECHANIKA"
Straipsnių autorių zona
Vartotojo vardas:

Slaptažodis:



Slaptažodžio priminimas
Registracija
Recenzentams

Recenzuojamo straipsnio kodas:

KONFERENCIJA "MECHANIKA" svetainė

Žurnalas "MECHANIKA"

Turinys Nr.1(75)

KIETO DEFORMUOJAMO KŪNO MECHANIKA

N. Partaukas, J. Bareišis.Dvisluoksnių tuščiavidurių cilindrinių strypų įtempių būvis (straipsnis anglų kalba)
M. Daunys, A. Stulpinaitė.Korozijai ir karščiui atsparių plienų suvirintųjų jungčių medžiagų mažaciklio ilgaamžiškumo statistinis įvertinimas kambario ir aukštesnėje temperatūroje (straipsnis anglų kalba)
L. Belabed, J. Yahiaoui, A.M. Zennir, H. Benyaghla.Sustiprinto grunto atraminių sienelių mechaninė elgsena (straipsnis anglų kalba)
J. Janutėnienė, R. Didžiokas, M. Gintalas.Metalų mechaninių savybių kitimo priklausomai nuo eksploatacijos trukmės tyrimas (straipsnis anglų kalba)

SKYSČIŲ IR DUJŲ MECHANIKA

S. Šinkūnas, A. Kiela.Temperatūros gradiento poveikis šilumos atidavimui ir trinčiai laminarinėje skysčio plėvelėje (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ DINAMIKA

B. Bakšys, K. Ramanauskytė, A. B. Povilionis.Nesuvaržytos detalės vibracinis manipuliavimas ant horizontaliosios plokštumos (straipsnis anglų kalba)
J. Rimkevičienė, V. Ostaševičius, V. Jūrėnas, R. Gaidys.Ultragarsu žadinamo tekinimo peilio eksperimentai ir modeliavimas (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS IR OPTIMIZAVIMAS

D. Čikotienė, A. Bargelis.Pagal užsakymus dirbančių gamybos sistemų procesų modeliavimas siekiant geros gaminių kokybės (straipsnis anglų kalba)
L. Limanauskas.Kontroliuojamu ėsdinimu pagaminti zondai skersinės jėgos mikroskopijai (straipsnis anglų kalba)
S.-D. Stan, R. Bălan, V. Mătieş, C. Rad.Medicininio lygiagrečiojo roboto ISOGLIDE3 kinematika ir fuzzy valdymas (straipsnis anglų kalba)

MECHANINĖS TECHNOLOGIJOS

D. Bručas, J. Sužiedelytė-Visockienė.Riboto tikslumo beetalonis kampų matavimas (straipsnis anglų kalba)
V. Svetnickienė, R. Čiukas.Siūlų iš natūralių pluoštų trinties savybių tyrimas (straipsnis anglų kalba)

 

Straipsnių reziumė

DVISLUOKSNIŲ TUŠČIAVIDURIŲ CILINDRINIŲ STRYPŲ ĮTEMPIŲ BŪVIS

N. Partaukas

Kauno technologijos universitetas, S.Daukanto 12, 35212 Panėvežys, Lietuva, el.p.: n.partaukas@gmail.com

J. Bareišis

Kauno technologijos universitetas, S.Daukanto 12, 35212 Panėvežys, Lietuva, el.p.: jonas.bareisis@ktu.lt

 

Reziumė

Darbe nagrinėjamas dvisluoksnių, tuščiavidurių strypų, veikiamų ašinės apkrovos, įtempių būvis. Sluoksnių medžiaga yra izotropinė, homogeninė, tiesiškai tampri, o sluoksniai koncentriniai cilindrai.

Pateiktas matematinis modelis dvisluoksnio tempiamo ir gniuždomo cilindrinio strypo ašiniams, radialiniams ir žiediniams įtempiams ir jų ribinėms vertėms sluoksniuose nustatyti. Įtempių būviui sluoksniuose įvertinti gautos santykinių įtempių kontakto zonoje išraiškos, kurios įgalina nustatyti, kiek nagrinėjamai konstrukcijai įtempių būvis yra erdvinis, plokščias ar vienašis. Santykinių įtempių rėžiams nustatyti pasiūlytos ribinių verčių kreivės ir pateiktos jų lygtys.

Nustatyta, kad santykiniai įtempiai priklauso nuo Puasono koeficientų verčių, tamprumo modulių bei strypo radialinių matmenų ir sluoksnių skerspjūvio plotų santykių, taip pat ir medžiagų  išdėstymo konstrukcijoje. Gautų lygčių analizė parodė, kad tam tikrais atvejais radialiniai ir žiediniai įtempiai gali sudaryti nemažą ašinių įtempių vertės dalį. Maksimalioms santykinių įtempių vertėms nustatyti pasiūlytos ribinių kreivių lygtys.

Pilnas straipsnio tekstas


KOROZIJAI IR KARŠČIUI ATSPARIŲ PLIENŲ SUVIRINTŲJŲ JUNGČIŲ MEDŽIAGŲ MAŽACIKLIO ILGAAMŽIŠKUMO STATISTINIS ĮVERTINIMAS KAMBARIO IR AUKŠTESNĖJE TEMPERATŪROJE

M. Daunys

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: Mykolas.Daunys@ktu.lt

A. Stulpinaitė

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: agnes@erdves.lt

 

Reziumė

Straipsnyje analizuojama atominėje energetikoje naudojamų korozijai ir karščiui atsparių plienų ir jų suvirinimo siūlių medžiagų mažaciklio ilgaamžiškumo priklausomybė nuo mechaninių charakteristikų. Tyrimui panaudoti 55 korozijai ir karščiui atsparių plienų, 36 šių plienų suvirinimo siūlių medžiagų kambario temperatūroje ir 46 plienų aukštesnėje temperatūroje mažaciklio deformavimo duomenys, gauti Kauno technologijos universiteto bei Slovakijos, Rusijos ir Vengrijos mažaciklio nuovargio laboratorijose. Nustatytos mažaciklio suirimo kreivės charakteristikos Cp,,mp pagal plastinę deformaciją ir Ce, me pagal tampriąją deformaciją. Atliktas statistinis tyrimas patvirtino, kad suirimo kreivių parametrai, taip pat modifikuotas plastiškumas  yra atsitiktiniai ir nepriklausomi dydžiai, pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį, ir mažaciklis ilgaamžiškumas tiesiškai koreliuoja su medžiagų modifikuotu plastiškumu . Pasiūlytos korozijai ir karščiui atsparių plienų ir jų suvirinimo siūlių medžiagų konstantų Ce, me, Cp, mp analitinės priklausomybės nuo modifikuoto plastiškumo kambario ir aukštesnėje temperatūrose. Apskaičiuoto ir eksperimentiškai gauto ilgaamžiškumo rezultatų palyginimas parodė, kad pasiūlytas metodas gali būti pritaikytas preliminariam tirtų medžiagų mažaciklio ilgaamžiškumo nustatymui.

Pilnas straipsnio tekstas


SUSTIPRINTO GRUNTO ATRAMINIŲ SIENELIŲ MECHANINĖ ELGSENA

L. Belabed
Guelmos universitetas, B.P. 401, 24000 Guelma, Alžyras, el.p.: drbelabed@yahoo.de
J. Yahiaoui
Guelmos universitetas, B.P. 401, 24000 Guelma, Alžyras, el.p.: djarir2020@yahoo.fr
A.M. Zennir
Jijelo universitetas, 18000 Jijel, Alžyras, el.p.: abdelmalekzennir@yahoo.fr
H. Benyaghla
Guelmos universitetas, B.P. 401, 24000 Guelma, Alžyras, el.p.: hbenyaghla@yahoo.fr

 

Reziumė

Šlaitų stabilizavimas, sustiprinant gruntą (Terre Armée), yra labai konkurencinga technologija (ekonomiška ir patikima). Remiantis teoriniais ir eksperimentiniais tyrimais, straipsnyje siūloma sustiprinto grunto atraminių sienelių bendrąjį vidinį stabilumą tikrinti remiantis trimis mechaniniais modeliais, analitiniu ribinės pusiausvyros (funkcionavimo sutrikimo) metodu. Šio straipsnio pagrindinis tikslas - palyginti minėtų mechaninių modelių funkcionavimo sutrikimus su sutrikimais, nustatytais skaitmenine analize (FLAC2d kodas), kartu įteisinant kiek galima realesnius nepageidaujamus modelio funkcionavimo sutrikimus. Atlikti parametriniai ir lyginamieji tyrimai suteikė naudingų žinių, susijusių su sustiprinto grunto atraminių sienelių vidiniu stabilumu, ir leido pasiūlyti skaičiavimams teorinį modelį, grindžiamą bandymais patvirtintu skaitmeniniu modeliavimu.

Pilnas straipsnio tekstas


METALŲ MECHANINIŲ SAVYBIŲ KITIMO PRIKLAUSOMAI NUO EKSPLOATACIJOS TRUKMĖS TYRIMAS

J. Janutėnienė

Klaipėdos universitetas, Bijūnų 17, 91225 Klaipėda, Lietuva, el.p.: jolanta.januteniene@ku.lt

R. Didžiokas

Klaipėdos universitetas, Bijūnų 17, 91225 Klaipėda, Lietuva, el.p.: rimantas.didziokas@ku.lt

M. Gintalas

Klaipėdos universitetas, Bijūnų 17, 91225 Klaipėda, Lietuva, el.p.: mik.jtf@ku.lt

Reziumė

Šiame darbe nagrinėjama, kaip keičiasi medžiagų mechaninės savybės priklausomai nuo eksploatacijos trukmės. Karšto vandens vamzdynus eksploatacijos metu veikia išorinė aplinka, skatinanti įvairios rūšies medžiagų koroziją. Kartu, ilgalaikis įtempių būvis keičia medžiagų mechanines savybes.

Medžiagos mechaninėms savybėms nustatyti pagal LST EN 10002-1:1998 atliktas bandinių, pagamintų iš karšto vandens magistralinio vamzdyno vamzdžių tempimo bandymas. Bandinių gamybai pasirinkti 20 - 40 metų eksploatuoti karšto vandentiekio vamzdžiai, pagaminti iš plieno 10. Vamzdžių medžiagos cheminė sudėtis nustatyta atlikus spektrinę analizę.

Metalų plastiškumo savybes geriausiai nusako bandinio santykinio liekamojo ilgio pokyčio charakteristika bei santykinė bandinio skerspjūvio ploto pokyčio charakteristika. Eksperimento rezultatai parodė, kad medžiagų stiprumo riba pakito nedaug. Pakitusias medžiagos plastiškumo charakteristikas labiausiai atspindėjo bandinio ilgio santykinio pokyčio bei santykinio bandinio skerspjūvio ploto pokyčio reikšmės. Pagal gautus eksperimentinius duomenis gautos  medžiagos santykinio bandinio ilgio pokyčio, santykinio bandinio skerspjūvio ploto pokyčio bei medžiagos takumo įtempio reikšmių kitimo priklausomai nuo eksploatacijos trukmės tiesinės priklausomybės.

Pilnas straipsnio tekstas


TEMPERATŪROS GRADIENTO POVEIKIS ŠILUMOS ATIDAVIMUI IR TRINČIAI LAMINARINĖJE SKYSČIO PLĖVELĖJE

S. Šinkūnas

Kauno technologijos universitetas, Donelaičio 20, 44239 Kaunas, Lietuva, el.p.: stasys.sinkunas@ktu.lt

A. Kiela

Kauno kolegija, Pramonės 22, 50387 Kaunas, Lietuva, el.p.: algimantas.kiela@kauko.lt

Reziumė

Teoriškai išnagrinėtas stabilizuotas šilumos atidavimas per skysčio plėvelę, esant maksimaliam šilumos srauto tankiui ant drėkinamojo paviršiaus. Taip būna tuomet, kai laistomas paviršius šildo arba aušina juo tekančią skysčio plėvelę. Teoriškai apskaičiuotas šilumos perdavimas ir trintis laminariškai tekant labai skirtingų skysčių (vandens, transformatorinės bei kompresorinės alyvos, glicerino ir mazuto) plėvelei. Pateikta laminarinės plėvelės šilumos atidavimo ir trinties, kintant skysčio fizikinėms savybėms, skaičiavimo metodika. Nustatytos priklausomybės tarp temperatūros gradiento ir stabilizuoto šilumos atidavimo bei trinties, esant laminariniam plėvelės tekėjimui.

Pilnas straipsnio tekstas


NESUVARŽYTOS DETALĖS VIBRACINIS MANIPULIAVIMAS ANT HORIZONTALIOSIOS PLOKŠTUMOS

B. Bakšys

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: Bronius.Baksys@ktu.lt

K. Ramanauskytė

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: Kristina.Ramanauskyte@ktu.lt

A. B. Povilionis

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: Algis.Povilionis@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje teoriškai ir eksperimentiškai nagrinėjamas detalės judėjimas ant horizontaliai dviem statmenomis kryptimis žadinamos plokštumos. Sudaryti vibracinio slinkimo matematiniai modeliai, kai plokštuma juda apskritimu ir elipse. Modeliuojant ištirtos detalės judesio trajektorijos pozicionavimo ir paieškos metu, nustatytos detalės poslinkio nuo pradinės padėties iki nusistovėjusios trajektorijos centro priklausomybės nuo sistemos ir žadinimo parametrų. Detalė pozicionuojama esant pereinamajam judesio režimui, o paieškai būdingas nusistovėjęs judesio režimas. Eksperimentiškai patvirtinta, kad ant apskritimu ar elipse judančios plokštumos detalę galima nukreipti į nustatytą tašką, o paskui apie šį tašką ji gali atlikti apskritiminės ar elipsinės trajektorijos paieškos judesį.

Pilnas straipsnio tekstas


ULTRAGARSU ŽADINAMO TEKINIMO PEILIO EKSPERIMENTAI IR MODELIAVIMAS

J. Rimkevičienė

Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus 37, 44244 Kaunas, Lietuva, el.p.: grazeviciute.jurga@gmail.com

V. Ostaševičius

Kauno technologijos universitetas, Studentų 65, 51367 Kaunas, Lietuva, el.p.: vytautas.ostasevicius@ktu.lt

V. Jūrėnas

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: vytjur@ktu.lt

R. Gaidys

Kauno technologijos universitetas, Studentų 50, 51368 Kaunas, Lietuva, el.p.: Rimvydas.Gaidys@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje pateikti ultragarsu žadinamo tekinimo peilio eksperimentiniai ir modeliavimo tyrimai. Modeliuodami nejudamą peilio įtvirtinimą matome, kad modeliuotos atsako į harmoninį žadinimą amplitudės yra pasislinkusios dažnio didėjimo kryptimi, palyginti su eksperimentinėmis, rezonansiniai žadinimo dažniai nesutampa keletu kilohercų. Nustatyta, kad modelis adekvatus, t. y. eksperimentinių ir modeliavimo priklausomybių rezonansiniai dažniai sutampa, sumodeliavus ne standų įtvirtinimą, o tamprų, kai kiekviename prispaudimo ploto mazge modeliuojamos spyruoklės, o suminis jų standumas parenkamas lygus plieno 45 Jungo moduliui.

Pilnas straipsnio tekstas


PAGAL UŽSAKYMUS DIRBANČIŲ GAMYBOS SISTEMŲ PROCESŲ MODELIAVIMAS SIEKIANT GEROS GAMINIŲ KOKYBĖS

D. Čikotienė

Šiaulių universitetas, Vilniaus 141, 76353 Šiauliai, Lietuva, el.p.: dalia.cikotiene@su.lt

A. Bargelis

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: algirdas.bargelis@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje pateikta pagal užsakymus dirbančios gamybos sistemos gamybos technologijos modeliavimo, siekiant geros gaminių kokybės, metodologija. Sukurta metodologija tiria gaminio ir proceso kokybinių ir kiekybinių rodiklių įtaką proceso kokybės užtikrinimo modeliui. Tyrimai grindžiami gaminio konstrukcinių elementų kokybiniais požymiais - medžiaga, geometrine forma, matmenimis, tolerancijomis, paviršių glotnumu ir pan. Mechaninių detalių ir komponentų duomenims transformuoti į skaitmeninius kodus buvo panaudota grafų teorija. Sukurtas modelis leidžia prognozuoti gaminio gamybos ir kokybės siekimo sąnaudas ankstyvoje gaminio kūrimo ar naujo užsakymo galimybių tyrimo stadijoje. Modeliuojant kokybės siekimo sąnaudas galima gerokai sumažinti paklaidų atsiradimo riziką didelės gaminių įvairovės ir mažų gamybos apimčių sistemose, teisingai įvertinant jų galimybes, ir tinkamai parinkti proceso struktūrą, įrenginius bei įrangą. Sukurtas modelis testuotas ir patvirtintas dviejose Lietuvos gamybos įmonėse ir yra tinkamas naudoti pramonėje bei techniškųjų universitetų studijų procese.

Pilnas straipsnio tekstas


KONTROLIUOJAMU ĖSDINIMU PAGAMINTI ZONDAI SKERSINĖS JĖGOS MIKROSKOPIJAI

L. Limanauskas

Kauno technologijos universitetas, Studentų 65, 51369 Kaunas, Lietuva, el.p.: leopoldas.limanauskas@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje aptarti skersinės jėgos mikroskopo (SJM) jutiklio, susidedančio iš kvarcinės šakutės su priklijuotu zondu, gamybos technologijos ypatumai. Zondas gaminamas iš volframinės vielutės su elektrocheminiu ėsdinimu mažiau kaip iki 50 nm nusmailintu galiuku.

Aprašytas matematinis teorinis vielutės elektrocheminio ėsdinimo pagrindimas, kuriuo remiantis praktiškai parinkti įtampų ir srovių režimai bei kiti technologiniai parametrai, užtikrinantys reikiamo smailumo zondų gamybą. Su šitaip pagamintais zondiniais jutikliais atlikta keletas eksperimentinių matavimų, kurie įrodo, kad jutiklių zondų technologija parinkta tinkamai.

Teigiami technologinio tyrimo rezultatai rodo, kad SJM jutiklius galima gaminti, o jie savo ruožtu praplečia eksperimentinės bazės galimybes nanotribologijos, nanolitografijos, nanometrinės akustinės spektroskopijos bei biologinių objektų tyrimo srityse.

Pilnas straipsnio tekstas


MEDICININIO LYGIAGREČIOJO ROBOTO ISOGLIDE3 KINEMATIKA IR FUZZY VALDYMAS

S.-D. Stan

Cluj-Napoca technikos universitetas, C. Daicoviciu no. 15, 400020 Cluj-Napoca, Rumunija,

el.p.: sergiustan@ieee.org

R. Bălan

Cluj-Napoca technikos universitetas, C. Daicoviciu no. 15, 400020 Cluj-Napoca, Rumunija,

el.p.: radubalan@yahoo.com

V. Mătieş

Cluj-Napoca technikos universitetas, C. Daicoviciu no. 15, 400020 Cluj-Napoca, Rumunija,

el.p.: matiesvistrian@yahoo.com

C. Rad

Cluj-Napoca technikos universitetas, C. Daicoviciu no. 15, 400020 Cluj-Napoca, Rumunija,

el.p.: cipri_rad@yahoo.com

Reziumė

Medicininiai robotai - tai palyginti nauja robototechnikos sritis. Straipsnyje supažindinama su novatoriška vartotojo sąsajos programa, skirta trijų laisvės laipsnių lygiagrečiojo roboto ISOGLIDE3 valdymui. Palyginti su kitais lygiagretaus tipo manipuliatoriais, ISOGLIDE3 roboto charakteristikos yra geresnės kokybės, pavyzdžiui, jo konstrukcija lengvesnė. Šiame straipsnyje aprašoma vartotojo sąsajos programa leidžia tuo pačiu metu taikyti PID ir fuzzy reguliatorius. Roboto sąsajos su vartotoju programa buvo išbandyta ir patikrinta virtualioje aplinkoje, gauti rezultatai pateikiami MATLAB, Simulik ir SimMechanics sistemose. Fuzzy reguliatorius buvo išbandytas skaitmeniniu būdu modeliuojant sekiklio trajektoriją. Modeliavimo rezultatai parodė fuzzy tipo valdymo pranašumą, palyginti su tradiciniu PID tipo valdymu.

Pilnas straipsnio tekstas


RIBOTO TIKSLUMO BEETALONIS KAMPŲ MATAVIMAS

D. Bručas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: domka@ktv.lt

J. Sužiedelytė-Vysockienė

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: j_visockiene@hotmail.com

Reziumė

Kampų matavimo prietaisų patikra ir kalibravimas yra labai svarbūs geodezijoje, mašinų gamyboje ir kitose srityse. Daugeliu atvejų kampų matavimo prietaisams tikrinti ar kalibruoti būtina etaloninė matavimo priemonė, galinti matuoti kampinę padėtį daug tiksliau (komparatorius). Kiti patikros bei kalibravimo metodai, tokie kaip kryžminis kalibravimas ar tos pačios skalės naudojimas etalonui sukurti, yra gana sudėtingi ir ne visada gali būti pritaikomi. Be to, atliekant patikrą ar kalibravimą palyginimo (komparavimo) būdu, būtina tiksliai mechaniškai suderinti (centruoti, gulsčiuoti ir t.t.) kalibruojamąjį ir kalibruojantįjį (etaloninį) prietaisus, o tai ilgai trunka ir dažnai yra gan sunkiai pasiekiama. Šiame straipsnyje pateiktas riboto tikslumo kampų matavimo prietaisų patikros ar kalibravimo metodas (principas), kai paprastos kalibravimo plokštelės, pritvirtintos prie kalibruojamojo prietaiso sukamosios dalies trimatis paviršius yra identifikuojamas fotogrametriniais metodais ir išmatavus erdvinį kampą tarp plokštelės paviršių, esant skirtingoms kalibruojamojo prietaiso kampinėms padėtims, randamas tikrasis prietaiso pasukimo kampas. Tokiu būdu virtualus kampo etalonas yra sukuriamas kompiuterinės programos viduje. Jį naudojant, nereikia tiksliai mechaniškai derinti prietaisų, dažnai galima matuoti kalibruojamojo prietaiso darbo aplinkoje (ceche ir t.t.). Taip pat pateikti pirmieji šio principo eksperimentinio taikymo rezultatai ir pirminis matavimo tikslumo vertinimas. Remiantis eksperimentų rezultatais, pirminių bandymų metu pavyko pasiekti ne mažesnį kaip ±2,53´ kampų kalibravimo tikslumą.

Pilnas straipsnio tekstas


SIŪLŲ IŠ NATŪRALIŲ PLUOŠTŲ TRINTIES SAVYBIŲ TYRIMAS

V. Svetnickienė

Kauno technologijos universitetas, Studentų 56, 51424 Kaunas, Lietuva, el.p.: vaida.svetnickiene@stud.ktu.lt

R. Čiukas

Kauno technologijos universitetas, Studentų 56, 51424 Kaunas, Lietuva, el.p.: ricardas.ciukas@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje pateikti natūralių pluoštų ir jų mišinių su klasikiniais pluoštais siūlų trinties savybių tyrimo rezultatai. Perdirbant įvairius siūlus, būtina žinoti jų trinties savybes bei trinties koeficientą nuo kurių priklauso jų perdirbamumas, o kartu su mezginio struktūra ir mezginio savybės. Tyrimai buvo atlikti su lininiais, bambuko ir lino, medvilnės ir dumblių, bambuko, taip pat sojos siūlais. Eksperimentais nustatyta siūlo greičio, ašinio įtempio, trinties kūno kreivumo įtaka trinties koeficientui. Nustatyta, kad didelis kreivumas bei didesnė ašinė jėga mažina trinties koeficientą. Esant mažoms ašinėms jėgoms trinties koeficientas didėja. Siūlo greitis turi nedaug įtakos, todėl visi tirti siūlai gali būti lengvai perdirbami mezgant, išskyrus linus, kurių trinties koeficientas ir standumas yra didžiausi. Rekomenduojama linus naudoti mišriems verpalams.

Nustatyta, kad tirtų siūlų trinties koeficientas maksimalus esant 10 cN ašinei siūlo įražai.

Pilnas straipsnio tekstas


Žurnalo numeriai
Konferencijų kalendorius