Logo
MOKSLINIS ŽURNALAS "MECHANIKA"
English Lietuviškai
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
Žurnalas "MECHANIKA"
Straipsnių autorių zona
Vartotojo vardas:

Slaptažodis:



Slaptažodžio priminimas
Registracija
Recenzentams

Recenzuojamo straipsnio kodas:

KONFERENCIJA "MECHANIKA" svetainė

Žurnalas "MECHANIKA"

Turinys Nr.2(70)

KIETO DEFORMUOJAMO KŪNO MECHANIKA

H. Medekšas.Temperatūros ir suvirinimo įtaka titano lydinių mažacikliam stiprumui (straipsnis anglų kalba)
A. Žilinskaitė, A. Žiliukas.Bendroji deformavimo tėkmės teorija (straipsnis anglų kalba)
P. Štemberk, P. Kalafutová.Neseniai suformuoto betono veikiamo linijinės trumpalaikės ir ilgalaikės apkrovos deformacijų modeliavimas (straipsnis anglų kalba)

SKYSČIŲ IR DUJŲ MECHANIKA

S. Šinkūnas, A. Kiela.Impulso pernešimas per gravitacinę turblentinę skysčio plėvelę (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ DINAMIKA

V. Kargaudas, M. Žmuida. Dviejų plokščių priverstiniai virpesiai skystyje ir ribinės savosios formos (straipsnis anglų kalba)
B. Bakšys, S. Kilikevičius. Robotizuoto vibracinio cilindrinių detalių sujungimo eksperimentinis tyrimas (straipsnis anglų kalba)
V. Vekteris, A. Čereška, M. Jurevičius, V. Striška. Rotorinių sistemų su adaptyviaisiais ir įvoriniais slydimo trinties guoliais rotorių ašių sukimosi orbitų eksperimentiniai tyrimai (straipsnis anglų kalba)
V. Gichan, K. Slivinskas, V., K. Augustaitis. Produkcinių krumpliaračių frezavimo CNC staklių jėgos pavarų tyrimas (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS IR OPTIMIZAVIMAS

P. Kroneld, T. Liedes, P. Ruotsalainen, K. Nevala. Pasyvus nuo poslinkio priklausantis kabinos pakabos slopinimas (straipsnis anglų kalba)
V. Lendraitis, V. Snitka, V. Mizarienė. Silicio membraninio aktuatoriaus skirto nanopozicionavimui modeliavimas ir tyrimas (straipsnis anglų kalba)

MECHANINĖS TECHNOLOGIJOS

P. Ambroza, L. Kavaliauskienė. Antrinių žaliavų naudojimas suvirinimui ir apvirinimui (straipsnis anglų kalba)
I. Karabegović, E. Husak. Giliojo ištempimo jėgos, perpus sumažinančios sienos storį, matematinis modeliavimas (straipsnis anglų kalba)
J. Padgurskas, R. Kreivaitis, V. Jankauskas, P. Janulis, V. Makarevičienė, S. Asadauskas, L. Miknius. Pelenų nesudarančiais priedais modifikuoto metilo esterio ir rapsų aliejaus dilimo slopinimo savybių tyrimas (straipsnis anglų kalba)
B. Fnides, H. Aouici, M. A. Yallese. Pjovimo jėga ir paviršiaus šiurkštumas kermetu tekinant karščiui atsparų plieną X38CrMoV5-1 (straipsnis anglų kalba)

 

Straipsnių reziumė

TEMPERATŪROS IR SUVIRINIMO ĮTAKA TITANO LYDINIŲ MAŽACIKLIAM STIPRUMUI

H. Medekšas

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: henmed@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje tiriama aukštų temperatūrų ir suvirinimo įtaka dviejų pramoninių titano lydinių mažacikliam stiprumui. Standaus mažaciklio tempimo-gniuždymo bandymai atlikti 20°C, 200°C ir 350°C temperatūrose. Naudoti bandiniai, pagaminti iš tiekimo būsenos medžiagos, ir bandiniai su suvirinimo siūle ir terminės įtakos zona. Padarytos išvados apie suvirinimo, terminės įtakos zonos ir temperatūros poveikį lydinių savybėms, veikiant mažaciklėms apkrovoms.

Pilnas straipsnio tekstas


BENDROJI DEFORMAVIMO TĖKMĖS TEORIJA

A. Žilinskaitė

Kauno technologijos universitetas, Kestučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: ausrazilinskaite@takas.lt

A. Žiliukas

Kauno technologijos universitetas, Kestucio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: antanas.ziliukas@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje pateikta tampriai plastiškų kūnų bendroji įtempių ir deformacijų ryšio teorija. Nagrinėjamos deformacinė ir tekėjimo plastiškumo bei endochroninė netamprumo teorijos. Eksperimentiniai ir teoriniai tyrimai rodo, jog paprastam apkrovimui deformacinė ir tekėjimo teorijų rezultatai sutampa. Tačiau sudėtingo apkrovimo metu gaunami rezultatai yra skritingi. Tiesinio apkrovimo atveju rezultatai pagal deformacinę ir tekėjimo teorijas sutampa, o netiesinio apkrovimo  atveju deformacinė teorija  nerodo skirtumo nuo apkrovimo trajektorijos. Tuomet tekėjimo teorija rodo priklausomybę nuo apkrovimo kelio. Taigi tekėjimo teorija geriau tinka sudėtingo apkrovimo atveju negu deformacinė teorija. Endochroninė netamprumo teorija leidžia išsamiai įvertinti laiko įtaką medžiagos deformavimo procese. Endochroninėje netamprumo teorijoje apibrėžiamas tik ribinis paviršius, o ne plastiškumo paviršius kaip klasikinėse plastiškumo teorijose. Sudėtingo deformavimo atveju siūloma tinkamiausia bendroji deformavimo tekmės teorija, įvertinanti plastinių deformacijų vėlavimą apkrovimo metu ir vidinio deformavimo procesus.

Pilnas straipsnio tekstas


NESENIAI SUFORMUOTO BETONO VEIKIAMO LINIJINĖS TRUMPALAIKĖS IR ILGALAIKĖS APKROVOS DEFORMACIJŲ MODELIAVIMAS

P. Štemberk

Čekijos technikos universitetas, Thákurova 7, 16629 Praha 6, Čekijos Respublika, el.p.: stemberk@fsv.cvut.cz

P. Kalafutová

Čekijos technikos universitetas, Thákurova 7, 16629 Praha 6, Čekijos Respublika, el.p.: kalafutova@fsv.cvut.cz

Reziumė

Straipsnyje pateikiamas modelis, skirtas apskaičiuoti (įvertinti) neseniai suformuoto betono, veikiamo, linijinės trumpalaikės ir ilgalaikės apkrovos, momentinėms ir ilgalaikėms deformacijoms. Pateikiamos visos apskaičiavimams reikalingos formulės ir medžiagos parametrų vertės. Sudarant modelį daugiausia dėmesio buvo skiriama patogiai mažo skaičiaus medžiagos parametrų patikrai su dažniausiai cemento gamintojo pateikiamais eksperimentiniais duomenimis. Siūlomas modelis taikomas kai pradinė ir galinė stingimo ribos kinta nuo 3 iki 8 valandų.

Pilnas straipsnio tekstas


IMPULSO PERNEŠIMAS PER GRAVITACINĘ TURBLENTINĘ SKYSČIO PLĖVELĘ

S. Šinkūnas

Kauno technologijos universitetas, Donelaičio 20, 44239 Kaunas, Lietuva, el.p.: stasys.sinkunas@ktu.lt

A. Kiela

Kauno kolegija, Pramonės 22, 50387 Kaunas, Lietuva, el.p.: algimantas.kiela@kauko.lt

Reziumė

Eksperimentiškai ištirti greičių profiliai pradiniame gravitacinės turbulentinės skysčio plėvelės tekėjimo ruože. Gauti greičių profiliai pradiniame plėvelės tekėjimo stabilizacijos ruože diapazone 4870 < Re < 37000, esant įvairiems plėvelės ištekėjimo iš skysčio skirstytuvo greičiams. Pateiktas plėvelės greičių profilių matavimo įrangos aprašymas. Greičių profilių tyrimo rezultatai įgalino nustatyti turbulentinės plėvelės tekėjimo stabilizacijos ruožo ilgį, esant įvairiems plėvelės ištekėjimo iš skysčio skirstytuvo greičiams. Teoriškai ištirtas plėvelės ištekėjimo iš skysčio skirstytuvo santykinio greičio kitimas pradiniame turbulentinės plėvelės stabilizacijos ruože. Gauti teoriniai skaičiavimai palyginti neblogai sutampa su eksperimentiniais tyrimo rezultatais.

Pilnas straipsnio tekstas


DVIEJŲ PLOKŠČIŲ PRIVERSTINIAI VIRPESIAI SKYSTYJE IR RIBINĖS SAVOSIOS FORMOS

V. Kargaudas

Kauno technologijos universitetas, Studentų 48, 51367 Kaunas, Lietuva, el.p.: vkargau@ktu.lt

M. Žmuida

Kauno technologijos universitetas, Studentų 48, 51367 Kaunas, Lietuva, el.p.: mykolas.zmuida@ktu.lt

Kauno technikos kolegija, Tvirtovės a. 35, 50155 Kaunas, Lietuva, el.p.: mykolas.zmuida@ktu.lt

Reziumė

Tiriama dviejų tarpusavyje nesusijusių tamprių plokščių dinamika. Šios plokštės ribojasi su stačiakampe sritimi, pripildyta idealaus nespūdaus skysčio, todėl sąveikauti gali tik per skystį. Tiriama plokščių virpesių formų sąveika ir tos sąveikos priklausomybė nuo plokščių tarpusavio padėties. Išskiriamas kartotinių savųjų dažnių vakuume atvejis, analizuojamos ribinės savosios formos, kai skysčio tankis artėja prie nulio. Skaičiuojant mechaninės sistemos priverstinius virpesius, siūloma šias ribines savąsias formas laikyti bazinėmis funkcijomis, nurodomi tokio pasirinkimo pranašumai.

Pilnas straipsnio tekstas


ROBOTIZUOTO VIBRACINIO CILINDRINIŲ DETALIŲ SUJUNGIMO EKSPERIMENTINIS TYRIMAS

B. Bakšys

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: bronius.baksys@ktu.lt

S. Kilikevičius

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: sigitas.kilikevicius@stud.ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje eksperimentiškai nagrinėjamas strypo ir įvorės vibracinio sujungimo procesas. Strypas bazuojamas įtaise su nutolusio paslankumo centru ir robotu sujungiamas su ašine kryptimi žadinama standžiai bazuojama įvore, esant garantuotam sujungimo tarpeliui. Aprašytas eksperimentinis vibracinio robotizuoto rinkimo tyrimų stendas ir tyrimo metodika. Eksperimentiškai nustatytos sujungimo proceso etapų trukmės priklausomybės nuo sujungimo greičio, įvorės žadinimo parametrų. Gautos žadinimo parametrų vertės, kai detalių sujungimo procesas yra patikimas. Nustatyta jungiamųjų detalių pozicionavimo paklaidos įtaka sujungimo procesui ir jo patikimumui.

Pilnas straipsnio tekstas


ROTORINIŲ SISTEMŲ SU ADAPTYVIAISIAIS IR ĮVORINIAIS SLYDIMO TRINTIES GUOLIAIS ROTORIŲ AŠIŲ SUKIMOSI ORBITŲ EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI

V. Vekteris

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, J. Basanavičiaus 28, 03224 Vilnius, Lietuva, el.p.: vekteris@me.vgtu.lt

A. Čereška

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, J. Basanavičiaus 28, 03224 Vilnius, Lietuva, el.p.: audrius@me.vgtu.lt

M. Jurevičius

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, J. Basanavičiaus 28, 03224 Vilnius, Lietuva, el.p.: mindaju@me.vgtu.lt

V. Striška

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, J. Basanavičiaus 28, 03224 Vilnius, Lietuva, el.p.: vytautas@me.vgtu.lt

Reziumė

Straipsnyje nagrinėjamas rotorinių sistemų su adaptyviais ir įvoriniais slydimo guoliais rotorių ašių sukimosi orbitų tikslumas, matuojant vibracinius poslinkius bekontakčiais poslinkių keitikliais (tiesioginis matavimo būdas) ir vibracinius pagreičius akcelerometrais (netiesioginis matavimo būdas). Atlikti rotorinių sistemų eksperimentiniai ir teoriniai tyrimai. Iš gautų matavimo rezultatų sudarytos rotorių ašių sukimosi orbitos bei kiti analizei reikalingi duomenų formatai. Nustatytos rotorių ašių sukimosi orbitų netaisyklingos formos susidarymą įtakojančios priežastys bei priklausomybės tarp adaptyvių ir įvorinių slydimo guolių tyrimo rezultatų, bei rezultatų, gautų matuojant tiriamąją sistemą tiesioginiu ir netiesioginiu matavimo būdais.

Atlikta gautų rezultatų analizė ir pateiktos išvados, apie rotorinių sistemų rotorių ašių sukimosi tikslumo diagnostinių tyrimų rezultatus.

Pilnas straipsnio tekstas


PRODUKCINIŲ KRUMPLIARAČIŲ FREZAVIMO CNC STAKLIŲ JĖGOS PAVARŲ TYRIMAS

V. Gichan

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, J. Basanavičiaus 28A, 03224 Vilnius, Lietuva, el.p.: Vladimir@zebra.lt

K. Slivinskas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, J. Basanavičiaus 28A, 03224 Vilnius, Lietuva, el.p.: Kastytis.Slivinskas@me.vgtu.lt

V. K. Augustaitis

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, J. Basanavičiaus 28A, 03224 Vilnius, Lietuva, el.p.: pgmas@me.vgtu.lt

Reziumė

Straipsnyje pateiktas metodas įsipjovimo ir baigiamojo pjovimo procesams paspartinti jėginio krumplių frezavimo CNC staklėmis metu. Metodas yra pagrįstas atitinkamu ašinės pastūmos ašies valdymu, sukuriant impulsinio tipo ašinę pastūmą šių procesų metu ir atitinkamai valdant įrankio ašinės pastūmos ašį.

Pateiktas dinaminis modelis ir jo pagrindu sukurta SIMULINK diagrama modeliavimui ir valdymo metodams tirti. Sukurtas modelis įgalina tirti jėgos, tikslumo ir valdymo priklausomybes. Pateikta jėginių pavarų modeliavimo pavyzdžių.

Pilnas straipsnio tekstas


PASYVUS NUO POSLINKIO PRIKLAUSANTIS KABINOS PAKABOS SLOPINIMAS

P. Kroneld

Oulu universitetas, P.O. Box 4200, FIN-90014 Oulu, Suomija, el.p.: pkroneld@paju.oulu.fi

T. Liedes

Oulu universitetas, P.O. Box 4200, FIN-90014 Oulu, Suomija, el.p.: Toni.Liedes@.oulu.fi

P. Ruotsalainen

Oulu universitetas, P.O. Box 4200, FIN-90014 Oulu, Suomija, el.p.: paruotsa@paju.oulu.fi

K. Nevala

Oulu universitetas, P.O. Box 4200, FIN-90014 Oulu, Suomija, el.p.: Kalervo.Nevala@oulu.fi

Reziumė

Tikslas - žemės ūkio paskirties traktoriaus kabinos pasyvios keturių taškų pakabos tyrimas, atliekant kompiuterinį modeliavimą (MSC ADAMS). Modeliuojant taikytas tiesinis slopinimas ir standumas esant lygiems ir nelygiems ISO standarto keliams. Buvo matuojami kėbulo, kabinos grindų ir vairuotojo sėdynės poziciniame taške (SIP) veikiantys pagreičiai, aptarta būtinybė numatyti kabinos pakabos minimalaus slopinimo diapazoną.

Pateiktame darbe akcentuojami kėbule veikiantys pagreičiai, perduodami kabinos grindims. Pagreičiai skaičiuoti kiekviename matavimo taške. Sėdynės pakabos parametrai buvo pastovūs.

Pastebėta, kad mažėjant standumui, mažėja vairuotojui perduodami pagreičiai abiejų tipų keliuose, esant įvairiems greičiams. Mažinant slopinimo laipsnį, amortizatoriaus stūmoklis dažniau smūgiuoja į ribotuvą. Tokios tendencijos išvengiama naudojant nuo padėties priklausantį amortizavimą, parenkant jį taip, kad amortizavimas būtų nedidelis vidutiniame diapazone ir gerokai padidėtų prieš smūgiuojant į ribotuvą.

Pateikiami kėbulo perduodami kabinos grindims ir vairuotojo sėdynei pagreičiai. Nuo padėties priklausantis amortizavimas sumažina smūgių į ribotuvą skaičių, bet mažai padidina perduodamus pagreičius. Nuo padėties priklausantis pasyvus slopinimas leidžia pagerinti bendras slopinimo charakteristikas. Nuo amortizatoriaus stūmoklio padėties priklausantis slopinimas gali būti nusakomas keturiais parametrais. Pasiūlyta šių parametrų parinkimo procedūra.

Pilnas straipsnio tekstas


SILICIO MEMBRANINIO AKTUATORIAUS SKIRTO NANOPOZICIONAVIMUI MODELIAVIMAS IR TYRIMAS

V. Lendraitis

Kauno technologijos universitetas, Studentų 65, 51369 Kaunas, Lietuva, el.p.: vitas_l@hotmail.com

Kauno technikos kolegija, Tvirtovės al. 35, 50155 Kaunas, Lietuva, el.p.: vitas_l@hotmail.com

V. Snitka

Kauno technologijos universitetas, Studentų 65, 51369 Kaunas, Lietuva, el.p.: vsnitka@ktu.lt

V. Mizarienė

Kauno technologijos universitetas, Studentų 65, 51369 Kaunas, Lietuva, el.p.: vimiz@ktu.lt

Reziumė

The article deals with the possibility to apply Si membranes for nanopositioning of micro objects.

Applying the finite element method the basic resonant modes and their dependence on the different geometry Si plates are identified. The prototype of membrane microactuator was designed applying micro system designing technologies. Using the atomic force microscopy system, the static and dynamic characteristics of membrane structures were defined.

Surface views of materials confirm the perspective of using such actuators for nanopositioning.

Pilnas straipsnio tekstas


ANTRINIŲ ŽALIAVŲ NAUDOJIMAS SUVIRINIMUI IR APVIRINIMUI

P. Ambroza

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: petras.ambroza@ktu.lt

L. Kavaliauskienė

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: lina.kavaliauskiene@ktu.lt

 

Reziumė

Darbe buvo tiriamos dangos, gautos ant plieno Ст 3 užbertus miltelių mišinius išlydžius Св 08 vielos lanku. Mišiniams buvo panaudoti susmulkinto stiklo, nesu-naudotų šlifavimo diskų SiC ir B4C, P6M5 plieno drožlių bei kietlydinio T15K6 milteliai. Keičiant antrinių žaliavų ir kitų elementų miltelių kiekį gauti įvairaus kietumo ir struktūros sluoksniai. Galima gauti sluoksnius su karbidiniais intarpais, atsparius abrazyviniam dilimui, arba su grafitiniais intarpais, atsparius adheziniam dilimui.

Pilnas straipsnio tekstas


GILIOJO IŠTEMPIMO JĖGOS, PERPUS SUMAŽINANČIOS SIENOS STORĮ, MATEMATINIS MODELIAVIMAS

I. Karabegović

Bihačo universitetas, Dr. Irfana Ljubijankića bb, 77 000 Bihačas, Bosnija ir Hercegovina, el.p.: tfb@bih.net.ba

E. Husak

Bihačo universitetas, Dr. Irfana Ljubijankića bb, 77 000 Bihačas, Bosnija ir Hercegovina, 

el.p.: erminhusak@yahoo.com

Reziumė

Straipsnis skirtas plastinio deformavimo jėgos, susidarančios giliojo ištempimo metu ir perpus sumažinančios sienelės storį, matematiniam modeliavimui. Matematinis modeliavimas įgalina teisingai analitiškai aprašyti deformacijos procesą. Turint analitiškai aprašytą deformacijos procesą, galima skaičiuoti giliojo ištempimo jėgą ir optimizuoti visą deformacijos procesą bei ištempimo jėgą. Straipsnyje aprašoma planuojamo eksperimento eiga, pradedant svarbiausių parametrų įvertinimu, sienelės storio tolygumo kitimo, eksperimente naudojamos įrangos, gautų rezultatų palyginimu su žinomais analiziniais modeliais bei galutinio matematinio modelio giliojo ištempimo jėgai nustatyti sudarymu.

Pilnas straipsnio tekstas


PELENŲ NESUDARANČIAIS PRIEDAIS MODIFIKUOTO METILO ESTERIO IR RAPSŲ ALIEJAUS DILIMO SLOPINIMO SAVYBIŲ TYRIMAS

J. Padgurskas

Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 15, 53362 Akademija, Kauno r., Lietuva, el.p.: juozas.padgurskas@lzuu.lt

R. Kreivaitis

Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 15, 53362 Akademija, Kauno r., Lietuva, el.p.: raimis0824@one.lt

V. Jankauskas

Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 15, 53362 Akademija, Kauno r., Lietuva, el.p.: vytenis.jankauskas@lzuu.lt

P. Janulis

Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 15, 53362 Akademija, Kauno r., Lietuva, el.p.: prutenis.janulis@lzuu.lt

V. Makarevičienė

Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 15, 53362 Akademija, Kauno r., Lietuva, el.p.: Violeta.Makareviciene@lzuu.lt

S. Asadauskas

Chemijos institutas, Goštauto 9, 01108, Vilnius, Lietuva, el.p.: asadauskas@chi.lt

L. Miknius

Kauno technologijos universitetas, Radvilėnų 19, 50254 Kaunas, Lietuva, el.p.: linas.miknius@ktu.lt

Reziumė

Tepamųjų medžiagų priedai, naudojami mineraliniams ir biologiniams tepalams modifikuoti, yra nevienodai efektyvūs. Tyrėme mažai eruko rūgšties turintį rapsų aliejų (RA) ir kiaulių riebalų rūgščių metilo esterį (KME), modifikuotus bepeleniais komerciniais priedais. Modifikavimui naudotų priedų sudėtyje buvo S, P, N ir kitų funkcinių elementų bei stambiamolekulių esterių.

Tyrimai atlikti keturių rutulių bandymo mašina. Nusidėvėję paviršiai vertinti optiniu mikroskopu ir SEM. Tyrimais nustatėme, kad tepimas nemodifikuotu RA ir KME yra neefektyvus. Esant 150 N apkrovai priedais modifikuoti RA ir KME pagal dilimo slopinimą prilygo komercinei bioalyvai. Esant 300 N apkrovai, priedais modifikuotas RA buvo gerokai efektyvesnis ne tik už KME, bet ir už komercinę alyvą. Tai patvirtina tiek dilimo pėdsako skersmuo, tiek trinties momentas bei tiriamos tepamosios medžiagos temperatūros pokytis.

Tirtų priedų kompozicijos pagal tepimo savybes yra kur kas efektyvesnės už naudojamus tirtoje komercinėje alyvoje. Taigi šiuo metu taikoma biotepalų gaminimo technologiją galima gerokai pagerinti.

 

Pilnas straipsnio tekstas


PJOVIMO JĖGA IR PAVIRŠIAUS ŠIURKŠTUMAS KERMETU TEKINANT KARŠČIUI ATSPARŲ PLIENĄ X38CRMOV5-1

B. Fnides, H. AouicI, M. A. Yallese

1945 gegužės 8 universiteto Mechanikos fakultetas, Guelma 24000, Alžyras, el.p.: fbrahim@yahoo.fr

Reziumė

Darbo tikslas - nustatyti pjovimo jėgą ir paviršiaus šiurkštumą tekinant karščiui atsparų plieną X38CrMoV5-1 [AISI H11]. Užgrūdintas iki 50 HRC kietumo nevolframinis, Cr-Mo-V pagrindu sukurtas karščiui ir dilimui atsparus plienas apdirbamas pjovimo įrankiu su kermetine plokštele (plokštelė CC650, jos cheminė sudėtis - 70%Al2O3+30%TiC). Jis naudojamas dideles apkrovas atlaikančioms formoms, ilgaamžių įrankių detalėms ir kalimo mašinų puasonams gaminti.

Tekinimo bandymai buvo atlikti naudojant eksperimento planavimo metodiką. Gauti rezultatai įgalino analizuoti pjovimo kintamųjų (pastūmos dydžio, pjovimo greičio ir gylio) įrankio antgalio nusidėvėjimo (VB) įtaką pjovimo jėgoms ir paviršiaus šiurkštumui. Siekiant nustatyti įvairių pjovimo režimų komponentų įtaką nagrinėjamiems technologiniams parametrams, buvo sudarytas matematinis modelis. Juo naudojantis parinktas geriausių pjovimo sąlygų diapazonas.

Šie tyrimai patvirtino, kad esant įvairioms bandymų sąlygoms, sausai tekinamą plieną veikianti didžiausia jėga yra nukreipta radialine kryptimi, o gautas paviršiaus šiurkštumo kriterijus artimas gaunamam šlifuojant.

Pilnas straipsnio tekstas


Žurnalo numeriai
Konferencijų kalendorius